Bažnyčios

Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. … [Skaityti toliau…]

1526 m. Joniškyje Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. 1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Parapijai priklausė Gurkos palivarkas, Gulbinų, Kužių, Mykolaičiūnų, Nociūnų, Raudoniškių kaimai. Iš bažnyčios 1679 m. buvo likę tik griuvėsiai, ją reikėjo restauruoti. Inžinierius Ustinas Golinevičius 1888 m. parengė mūrinės bažnyčios perstatymo projektą. Leidimo statyti … [Skaityti toliau…]

Telšių parapija įkurta 1536 m. Manoma, kad tada buvo pastatyta bažnyčia. Jai 1547 m. dovanotos 6 šeimynos ir 3 smuklės, 1612 m. – Eigirdžių kaimas. 1612 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčia 1700 m. atstatyta, 1788 m. perstatyta. Parapinės bažnyčios fundacinės pajamos 1803 m. paskirtos Varnių kunigų seminarijai. 1815 m. bažnyčia buvo begriūvanti ir dėl to … [Skaityti toliau…]

Kauno gubernatorius 1909 m. leido Mikoliškiuose statyti koplyčią. Ji generolo Liucijaus Bronišo rūpesčiu pastatyta 1911 m., buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija, koplyčia tapo bažnyčia.

Velykių dvaro savininkas Vincentas Juozapavičius 1838–1839 m. kapinėse, ant savo tėvo kapo, pastatė mūrinę koplyčią. Nuo 1846 m. Velykiuose buvo nuolatinis kunigas. 1849 m. remontuotas koplyčios vidus. 1859 m. Juozapas Juozapavičius pastatė kleboniją, paskyrė dešimtinę žemės. 1869 m. pastatyta nauja klebonija. Valdžia 1902 m. leido padidinti bažnyčią. 1909–1910 m. kunigų Petro Lebiodos ir Prano Tiškevičiaus … [Skaityti toliau…]

Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos filija. 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Bažnyčios metrikų knygos 1767–1819 m. rašytos lotyniškai, 1819–1848 m. – lenkiškai, … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad Dauguose bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (iki 1430 m.). Jai skirta dešimtinė iš Daugų, Alytaus ir Perlojos dvarų. Manoma, kad bažnyčia buvo miestelio šiaurės rytų pakraštyje. 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vytauto raštus ir papildė turtą. Karalienė Bona 1555 m. rėmė prieglaudos ir prie jos Šv. Petro bažnyčios statybą. Manoma, … [Skaityti toliau…]

Kaime 1724 m. buvo koplyčia. 1838 m. Rosochackis kapinėse pastatė akmenų mūro koplyčią. Joje kartais buvo laikomos pamaldos. Babriškėse 1942 m. apsigyveno vienuolis marijonas kunigas Juozas Rakickas. Jis prie koplyčios pristatė medinę zakristiją, pastatė kuklią kleboniją. 1944 m. sudegus Varėnos I bažnyčiai, parapija perkelta į Babriškes. Suremontuota koplyčia tapo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje palaidoti Nepriklausomybės karo … [Skaityti toliau…]

Apie 1684 m. kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1752 m. įsteigta parapija. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje. 1792 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Joniškėlio dvaro dvarininko Ignoto Karpio rūpesčiu 1790–1792 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Prie buvusios senosios bažnyčios pastatyta klebonija. Vikaras Stanislovas Parkovskis 1803 m. pastatė 5 registrų vargonus. Jie 1828 m. klebono Kibaro … [Skaityti toliau…]

Bažnyčia pastatyta 1650 metais. XVIII a. perstatytas ir kiek pasikeitęs buvusios bažnyčios pastatas yra vertingas respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Bažnyčią surentė latvių meistrai tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Interjeras įrengtas po 1713 m. Folkerzambų lėšomis. Pastate nuo 1963 m. veikia liaudies skulptūros muziejus, vėliau tapęs bažnytinio meno muziejumi. Pamaldos vyksta kartą … [Skaityti toliau…]

Iki 1440 m. Zigmantas Kęstutaitis Rukainius paskyrė Vilniaus arkidiakonui (vyskupo padėjėjui). Vilniaus vyskupas Paulius Algimantas Alšėniškis Rukainiuose 1538 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkūrė parapiją. Bažnyčia žemės valdų neturėjo, kleboną išlaikė arkidiakonas. Parapija minima ir 1744 m. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sudegino bažnyčią ir keboniją. 1818–1823 m. bažnyčia atstatyta. … [Skaityti toliau…]

Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.