Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia

Vilniaus šv. Ignoto bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, šv. Ignoto gatvėje. Pastatyta 1622–1647 m. Ilgainiui naudota karinėms reikmėms ir suniokota. 1925 m. rekonstruota pagal Juliušo Kloso projektą, imituojant ankstyvojo baroko formas. 2004 m. lapkričio 23, po sovietmečio, vėl atiteko religinėms reikmėms (kaip pagrindinė Lietuvos kariuomenės bažnyčia).

Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Palonų koplyčia minima 1782 m. Jai 1788 m. dovanoti 25 margai žemės, tapo Baisogalos parapijos filija. Kunigas Liudas Adomauskas (1880–1941) 1918–1919 m. buvo Palonų filialistas. Jis čia su kitais suorganizavo bolševikų tarybas, 1921 m. atsisakė kunigystės. Į Palonus 1927 m. paskirtas kunigas Mykolas Ruseckas pats suprojektavo bažnyčią ir kleboniją. Iki 1935 m. pastatyta klebonija, 1939 … [Skaityti toliau…]

Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Bikuškio dvare (2,5 km į šiaurę nuo Sudeikių) XVIII a. antrojoje pusėje buvo koplyčia, kurioje 1782 m. leista laikyti pamaldas. 1788 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1800 m. koplyčia sudegė. 1721–1791 m. B. Prušinsko lėšomis pastatyta Sudeikių bažnyčia. Sudeikiuose 1806 m. pastatyta laikina bažnyčia. Jai dovanoti 2 valakai žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia

1909 m. Rusijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data yra ne tiksli. Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 … [Skaityti toliau…]

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. 1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas … [Skaityti toliau…]

Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia

Medininkuose 1391 m. įkurta parapija ir pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Kurį laiką (išskyrus 1528–1540 m.) parapiją valdė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Apie XVII-XVIII a. bažnyčios perstatymus duomenų nėra. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1812 m. apiplėšta, vienuolynas, biblioteka ir archyvas sudegė. 1831 m. bažnyčiai priklausė Slabadkos kaimas. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Vainute 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1770 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1806 m. priklausė Galnės kaimas (17 valakų). Vainute 1841 m. gyveno 3 kunigai, klebonas gavo 69,3 rb per metus. Per miestelio gaisrą 1853 m. bažnyčia sudegė, 1856 m. pastatyta mažesnė medinė bažnyčia. Ją vyskupas Motiejus Valančius išpeikė, paragino … [Skaityti toliau…]

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai. 1791–1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]

Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adakave 1793 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. 1804 m. Ariogalos seniūnas Jonas Adakauskas dovanojo bažnyčiai valaką ir 3 margus žemės, 3000 sidabrinių rublių. 1911 m. bažnyčia atnaujinta. Lietuvaičių švietimo draugija (slaptosios vienuolės) 1925 m. įkūrė dvimetę mergaičių žemės ūkio mokyklą. 1932 m. įsigytos medžio drožybos Kryžiaus kelio stotys, darytos Italijoje. … [Skaityti toliau…]

Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Stalgo kaimo ūkininkai Petras ir Petronėlė Stoniai būsimai bažnyčiai dovanojo savo ūkį su pastatais ir 15 ha žemės. Plungės klebono Povilo Pūkio rūpesčiu pagal inžinieriaus Kačanausko projektą 1918 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Medieną dovanojo M. Oginskienė. 1918 m. lapkričio 23 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Vietovę, kurioje pastatyta bažnyčia, nutarta vadinti Stalgėnais. 1921 … [Skaityti toliau…]

Luokės Visų Šventųjų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1416 m. (viena iš 8 bažnyčių, pastatytų per Žemaičių krikštą). 1421–1842 m. Luokė priklausė Žemaičių vyskupams. Bažnyčia atstatyta XVI a. antrojoje puseje. Ji 1766 m. sudegė, 1774 m. atstatyta. 1821 m. pakeisti visi bažnyčios sienojai. 1841 m. parapiją aptarnavo 4 kunigai. Jai priklausė 7 valakai žemės, 15 baudžiauninkų. 1863 m. birželio 12 … [Skaityti toliau…]

Duokiškio Šv. Onos bažnyčia

Duokiškio palivarkas 1650 m. dovanotas Kamajų bažnyčiai. 1796 m. minima medinė Duokiškio koplyčia. Baisogalos altarista kunigas Kazimieras Mačionis, 1904 m. atvykęs į Duokiškį, baigė statyti kleboniją ir ėmė organizuoti bažnyčios statybą. Ji 1906 m. pastatyta ir pašventinta. Senoji koplyčia nugriauta. Jos altorius ir įrengimai pernešti į bažnyčią. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Po … [Skaityti toliau…]