Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta 1418 m. Jai 1473 m. dovanotos 6 šeimynos, 1492 m. – pusė dešimtinės iš Jiezno dvaro sodybos , leista pasistatyti smuklę. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1694 m. pastatyta nauja. 1702 m. Švedijos kariuomenė sudegino kleboniją ir prieglaudą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Vėlesnė bažnyčia statyta 1780 m. Ji 1818 … [Skaityti toliau…]
Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. Pastatyta vienanavė mūrinė bažnyčia, 1779 m. – dviaukštis mūrinis vienuolynas. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką (buvo ir lietuviškų knygų). 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš … [Skaityti toliau…]
1906 m. susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės. Patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. 1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas. 1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė … [Skaityti toliau…]
Iš Rusijos 1922 m. į Paisėte II (3,5 km į pietus nuo Saldutiškio) grįžo kunigas Antanas Maciulevičius (1882–1968) ir pradėjo ūkininkauti. Be to, jis dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. įkurta parapija. Į Saldutiškį paskirtas iš Rusijos grįžęs klebonas Stanislovas Švėgžda. Bažnyčia įrengiama buvusiame dvaro ūkiniame pastate. 1925–1928 m. ant … [Skaityti toliau…]
Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921–1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale. Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas … [Skaityti toliau…]
1669 m. nurodyta Šimonių koplyčia. 1671 m. rugpjūčio 15 d. vyskupas Mikalojus Steponas Pacas konsekravo pastatytą bažnyčią, dovanojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, arnotą, sidabrinę taurę. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai (užregistruota ypatingų pagijimų). 1700 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1744 m. Šimonys buvo Kupiškio parapijos filija. Kunigo K. Sveitkauskio rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Kaune, Eiguliuose.
Kunigas Antanas Gelžinis gyvenamajame name įrengė altorių ir 1913 m. laikė pamaldas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Grūžius atvyko kunigas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis. Jo rūpesčiu paremontuotas buvusio Kalneliškių (Didžiųjų Grūžių) dvaro svirnas ir jame laikytos pamaldos. Kunigo Juozapo Mazūro iniciatyva 1921–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (J. Skripkaus projektas). 1928–1932 m. įrengti altoriai. Parapijos administratoriaus kunigo … [Skaityti toliau…]
Viržuvėnai (taip iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Janapolė) 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1748 m. pastatyta bažnyčia. Jonas Domininkas Lopacinskis, 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu, Viržuvėnuose pasistatė rūmus ir čia gyveno. 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1774 m. įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės. 1887 m. leista perstatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Iki 1842 m. Papilė priklausė Žemaičių vyskupams. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1493 m., nauja – 1791 m. Jai 1806 m. priklausė šie kaimai: Auksūdys, Barystės ir Kalniškiai. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. Papilės klebonas Vincentas Ulinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą. Vidaus reikalų ministerija, surinkus pusę sąmatoje numatytų pinigų, 1879 m. leido statyti naują … [Skaityti toliau…]
Mykolas Sapiega 1634 m. bažnyčiai dovanojo jurisdiką miestelyje ir Gudeliškės palivarką su Abakų, Budrių ir Šmilkščių kaimais (70 valakų), 1639 m. fundavo parapinę mokyklą. 1764 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1873 m. gegužės 23 d. sudegė. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią, tačiau 1874 m. leista statyti tik medinę. 1881 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]