Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Dabužiuose 1800 m. buvo medinė, šiaudais dengta koplyčia. Joje 1913 m. pradėtos laikyti gegužinės pamaldos. Vyskupas 1915 m. įsakė Anykščių klebonui koplyčioje laikyti pamaldas kartą per mėnesį. 1916–1920 m. buvo nuolatinis kunigas – Jonas Baltušis. Prie koplyčios jis pristatė zakristiją. Kunigo Mykolo Rusecko rūpesčiu 1922 m. pastatyta klebonija, plytinė, įsteigtos kapinės. Kunigo Igno Bernotavičiaus ir … [Skaityti toliau…]

Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1869 m. uždaryta, 1871 m. paversta stačiatikių cerkve. Katalikai pastatą atgavo tik 1918 m. Bažnyčia 1922 m. suremontuota, 1923 m. įkurta parapija. 1935 m. bažnyčia restauruota. Klebono Aleksandro Liachovičiaus rūpesčiu ir … [Skaityti toliau…]

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutėje. Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Tačiau Šilutė plėtėsi labai intensyviai. Kai buvę kaimai Verdainė, Žibai, Barzdūnai ir Cintjoniškis susijungė susidarė miestas, kuris turėjo 3000 gyventojų. Tada iškilo būtinybė statyti atskirą bažnyčią. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atskirtų nuo … [Skaityti toliau…]

Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia

Vilniaus raj Šv. Stepono parapijos klebonas 1813 m. Vaidotų kaime (1 km į pietus nuo Baltosios Vokės, Vokės kairiajame krante) pastatė koplyčią. Hilarijus Lenskis ir Vladimiras Lenskis 1910 m. Baltojoje Vokėje pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1921 m. įkurta Vokės parapija. Nuo 1949 m. klebonavęs garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982), (palaidotas šventoriuje) 1979 m. bažnyčią suremontavo. … [Skaityti toliau…]

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. … [Skaityti toliau…]

Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Manoma, kad pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta 1418 m. Jai 1473 m. dovanotos 6 šeimynos, 1492 m. – pusė dešimtinės iš Jiezno dvaro sodybos , leista pasistatyti smuklę. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1694 m. pastatyta nauja. 1702 m. Švedijos kariuomenė sudegino kleboniją ir prieglaudą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Vėlesnė bažnyčia statyta 1780 m. Ji 1818 … [Skaityti toliau…]

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia

Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. Pastatyta vienanavė mūrinė bažnyčia, 1779 m. – dviaukštis mūrinis vienuolynas. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką (buvo ir lietuviškų knygų). 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš … [Skaityti toliau…]

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra

1906 m. susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės. Patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. 1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas. 1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė … [Skaityti toliau…]

Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Mykolas Sapiega 1634 m. bažnyčiai dovanojo jurisdiką miestelyje ir Gudeliškės palivarką su Abakų, Budrių ir Šmilkščių kaimais (70 valakų), 1639 m. fundavo parapinę mokyklą. 1764 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1873 m. gegužės 23 d. sudegė. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią, tačiau 1874 m. leista statyti tik medinę. 1881 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]

Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia

1921 m. įkurta parapija, pamaldos laikytos klėtyje. Kunigo Antano Grybino rūpesčiu 1922–1923 m. pastatyta laikina bažnyčia. Kunigo Stanislovo Vasiukevičiaus pastangomis 1936 m. pastatyta medinė vienabokštė bažnyčia (pašventinta 1936 m. rugpjūčio 9 d.), 1937 m. – parapijos salė. 1944 m. bažnyčia sudegė. 1945 m. pastatyta dabartinė medinė.

Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 1566–1571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus. Po jo mirties bažnyčia atiduota jėzuitams. Bažnyčios rekonstrucijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra. 1600–1610 … [Skaityti toliau…]

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos … [Skaityti toliau…]