Voltaire’o „Kandidas, arba Optimizmas“ (Candide, ou l’Optimisme) yra vienas ryškiausių prancūzų švietimo epochos kūrinių. Tai kandus, ironiškas ir dinamiškas romanas, parašytas kaip atsakas į to meto populiarią filosofiją ir visuomenės ydas. Kūrinio herojus Kandidas – jaunas, naivus vaikinas, augantis barono pilyje Vestfalijoje. Jo mokytojas daktaras Panglosas moko jį Gottfriedo Leibnizo filosofijos: „Viskas yra į gera … [Skaityti toliau…]
Ši knyga yra pirmasis garsaus Tibeto mirties teksto, pavadinto Didysis išsilaisvinimas klausantis tarpiniame būvyje, vertimas. Taip pat žinomas kaip Bardo Thodol, kas reiškia „išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano“ (Bardo: pomirtinis planas, Thodol arba Thotrol: išsilaisvinimas klausantis), šis tekstas iš pradžių buvo parašytas tibetiečių kalba ir skirtas kaip vadovas tiems, kurie mirė, pereinant iš buvusio gyvenimo į … [Skaityti toliau…]
Thomas Paine (Tomas Peinas, 1737–1809) – vienas įtakingiausių Švietimo epochos mąstytojų, kurio idėjos formavo ne tik JAV nepriklausomybės kovas, bet ir modernų požiūrį į religiją bei individo laisvę. Jo traktatas „Proto amžius“ (originalus pavadinimas – The Age of Reason) yra vienas žinomiausių deizmo manifestų istorijoje. Pagrindiniai faktai Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas buvo rašomas turbulentiniu … [Skaityti toliau…]
Deni Didro (Denis Diderot) romanas „Vienuolė“ (orig. La Religieuse) yra vienas įtakingiausių ir daugiausiai vidinių prieštaravimų keliančių XVIII a. prancūzų literatūros paminklų. Nors autorius šį tekstą brandino ir rašė apie 1760 metus, oficialiai knyga dienos šviesą išvydo tik 1796-aisiais, jau po rašytojo mirties. Net ir praėjus keliems šimtmečiams, šis kūrinys išlieka gyva žaizda literatūros istorijoje, … [Skaityti toliau…]
Pistis Sophia (koinė graikų kalba: Πίστις Σοφία, liet. „Išminties Tikėjimas“ arba „Tikėjimo Išmintis“) yra gnostinis tekstas, tikėtina, parašytas tarp III ir IV a. po Kr., atrastas 1773 m. Tai vienas svarbiausių gnostinių raštų, išlikęs vieninteliame koptiškame rankraštyje, vadinamame Askew kodeksu, kurį 1785 m. įsigijo Britų muziejus (dabar Britų biblioteka). Tekstas atspindi ankstyvojo krikščionybės gnostikų mokymus, … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]
Amerikiečių istoriko Henrio Čarlzo Ly (Henry Charles Lea) keturių tomų veikalas „Ispanijos inkvizicijos istorija“ (A History of the Inquisition of Spain), pirmą kartą išleistas 1906 m., iki šiol laikomas vienu fundamentaliausių tyrimų apie šią sudėtingą instituciją. Nors pats autorius buvo liberalus protestantas, jo darbas pripažįstamas kaip itin nešališkas: jis vengė moralizavimo ar religinių pamokslų, visą … [Skaityti toliau…]
„Popol Vuh“ (kiche kalba reiškia „Tautos knyga“) yra šventasis majų kičių (Quiché) tautos epas. Nors originalūs ikikolumbiniai kodeksai buvo sunaikinti, šis tekstas išliko dėka anoniminių kičių autorių, kurie XVI a. viduryje jį užrašė lotyniška abėcėle, tikėtina, remdamiesi dar senesnėmis burnos tradicijomis ir prarastais hieroglifiniais rankraščiais. XVIII a. pradžioje dominikonų vienuolis Francisco Ximénez Čičikastenange (Chichicastenango) nukopijavo … [Skaityti toliau…]
Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]
„Kebra Nagast“ (taip pat rašoma Kebra Naghast) yra vienas svarbiausių Etiopijos literatūros ir religijos tekstų, turėjęs didžiulę įtaką Etiopijos tapatybei, politinei ideologijai ir krikščioniškajai tradicijai. Pavadinimas amharų kalba reiškia „Karalių šlovė“ arba „Karalių galybė“, ir tai tiksliai atspindi knygos tikslą – pateisinti Etiopijos karalių valdžią, susiejant ją su bibliniu pasakojimu ir dieviška kilme. Tekstas susiformavo … [Skaityti toliau…]
Autorius: Tomas Raitas (THOMAS WRIGHT). 1865 m. parašytas veikalas, kurio pilnas pavadinimas anglų kalba yra „The Worship of the Generative Powers: During the Middle Ages of Western Europe“, o lietuviškai galima versti įvairiai:„Generatyvinių galių garbinimas Vakarų Europos viduramžiais, Vaisingumo galių kultas Vakarų Europos viduramžiais, Gyvybės kūrimo galių kultas viduramžių Vakarų Europoje, Kūrybinių galių garbinimas Vakarų … [Skaityti toliau…]
Henry Charles Lea knyga Superstition and Force – lietuviškai Prietarai ir prievarta – yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių bandymų moksliškai paaiškinti, kaip prietarai, baimė ir religiniai įsitikinimai formavo viduramžių teisinę sistemą. Tai dokumentinis tyrimas, kuriame Lea analizuoja keturias pagrindines prievartos formas: priesaikos lažybas, teisinę dvikovą, išbandymus (ordeals – ordalijos) ir kankinimą. Knyga atskleidžia, kaip šios … [Skaityti toliau…]