„Clavicula Salomonis”, arba lietuviškai „Didysis Saliamono raktas”, yra vienas žymiausių okultinių tekstų, priskiriamas legendiniam karaliui Saliamonui. Originalus pavadinimas lotynų kalba – „Clavicula Salomonis”, o anglų kalba jis žinomas kaip „The Key of Solomon the King”. Šis darbas neparašytas vieno konkretaus autoriaus – jis atsirado viduramžiais, greičiausiai XIV–XV amžiuose, Europoje. Manoma, kad tekstas sudarytas iš įvairių … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
An-Naba’ yra 78-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Didžioji žinia“ arba „Didysis pranešimas“, ir yra paimtas iš pirmosios eilutės – ‘Amma yatasa’alūn ‘ani n-naba’il-‘azīm – „Apie ką jie klausinėja? Apie didžiąją žinią.“ Ši sura priklauso mekiečių apreiškimams ir yra viena iš pirmųjų, kuriose Koranas skelbia stiprų įspėjimą apie Prisikėlimo dieną ir pomirtinį teismą. … [Skaityti toliau…]
Sūra Luqman yra 31-asis Korano skyrius, priklausantis šventajam islamo tekstui, kuris pagal musulmonų tikėjimą yra Dievo žodis, apreikštas pranašui Muhammadu. Sūra pavadinta išmintingu žmogumi Luqmanu, kuris laikomas Dievo malone apdovanotu patarėju. Musulmonų tradicijoje jis minimas kaip teisingas, išmintingas ir moralinis žmogus, dažnai prilyginamas pranašams dėl savo patarimų gilumo, nors pats pranašu nelaikomas. Ši sūra tradiciškai … [Skaityti toliau…]
Sura Al-Jathiya („Nusilenkianti“, arba „Suklupusi ant kelių“) yra keturiasdešimt penkta pagal eilės numerį Korane, sudaryta iš 37 eilučių. Ji priklauso Mekos apreiškimams, todėl jos tonas labiau teologinis ir pamokantis, orientuotas į tikėjimo pagrindus, įrodymus apie Dievo vienybę bei Prisikėlimo dieną. Pavadinimas „Al-Jathiya“ kilo iš 28 eilutės, kur minima, kad Prisikėlimo dieną kiekviena tauta klūpės ant … [Skaityti toliau…]
Sura Al-Kahf („Ola“) yra 18-asis Korano skyrius, turintis 110 eilučių. Ji apreikšta Mekos laikotarpiu, kai musulmonų bendruomenė dar buvo silpna ir patyrė didelį spaudimą. Šis skyrius yra vienas iš dažniausiai skaitomų ir prisimenamų, ypač penktadieniais, nes pranašas Muhammadas yra pasakęs, kad tas, kuris penktadienį perskaito Al-Kahf, bus apsaugotas nuo dvasinių pagundų ir ypatingai nuo „Daddžalo“ … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos Brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]