„Bible Atlas“ – tai vienas iš išsamiausių ir kruopščiausiai parengtų biblinių geografijos vadovų, sukurtas XIX a. pabaigoje amerikiečių teologo Jesse L. Hurlbuto. Šis veikalas skirtas tiems, kurie nori ne tik skaityti Bibliją, bet ir matyti jos pasaulį: miestus, kalnus, upes, karavanų kelius, karalysčių ribas ir istorines vietas, kuriose vyko biblinių pasakojimų įvykiai. Tai nėra paprastas … [Skaityti toliau…]
Pirmasis laiškas Timotiejui (originalo kalba gr. Πρὸς Τιμόθεον Α – Pros Timotheon Alpha, lotyniškai Epistola I ad Timotheum) yra viena iš trijų Naujojo Testamento dalių, kurios tradiciškai vadinamos „ganytojiškaisiais“ arba „pastoraciniais“ laiškais (kartu su 2 Tim ir Tit). Šis raštas yra esminis šaltinis norint suprasti, kaip pirmoji krikščionių karta pradėjo institucinį Bažnyčios organizavimą ir kaip … [Skaityti toliau…]
Proklo veikalas „Šešios knygos apie Platono teologiją“ (The Six Books of Proclus on the Theology of Plato) yra vėlyvasis antikos neoplatonizmo tekstas, kuriame autorius mėgina išskleisti visą Platono filosofijos metafizinę struktūrą kaip nuoseklią teologinę sistemą. Proklas čia nekomentuoja Platono taip, kaip tai darė ankstyvieji akademikai ar net Plotinas; jis kuria savotišką „Platono teologijos architektūrą“, kurioje … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
1912 metais išleista Emilo Diurkheimo knyga „Elementariosios religinio gyvenimo formos“ laikoma viena svarbiausių sociologijos ir religijos tyrimų klasikų. Diurkheimas, prancūzų sociologijos tėvas, gimęs 1858 m. žydų rabino šeimoje, tačiau pats netikintis, siekė religiją analizuoti ne kaip teologą ar filosofą, o kaip mokslininką – griežtai empiriniu ir sociologiniu požiūriu. Šis veikalas – tai jo gyvenimo kulminacija: … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]
Adomo ir Ievos gyvenimas – tai tekstų grupė, lotyniškai žinoma kaip Vita Adae et Evae, o graikiškoje tradicijoje paplitusi Moshės apokalipsės (Apocalypsis Mosis) pavadinimu. Nors pavadinimas nurodo pranašą Mozę, tai yra literatūrinis rėmas, teigiantis, jog ši istorija Mozei buvo apreikšta ant Sinajaus kalno. Tai vienas emocionaliausių ir detaliausių apokrifų, pasakojančių apie pirmųjų žmonių būtį po … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
„Doctrina Christiana“ – tai viena iš pačių pirmųjų spausdintų knygų Filipinuose, išleista 1593 metais Maniloje. Ji laikoma pirmąja knyga, atspausdinta Filipinuose europietiška tradicija, ir vienintele išlikusia kopija saugoma JAV Kongreso bibliotekoje (Lessing J. Rosenwald kolekcijoje). Knyga parašyta ispanų misionierių, daugiausia priskiriama pranciškonui Juan de Plasencia (arba bendram dominikonų ir pranciškonų darbui), o spausdinta dominikonų spaustuvėje … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]