Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių ugnikalnių papėdžių iki šiuolaikinių miestų stogų žmonės visais laikais valgė ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai kurios vaišės niekada nebuvo vien paprasti patiekalai – jos gimė kaip auka dievams, atminimas protėviams arba tylus dialogas su pasaulio tvarka. Šventieji valgiai sujungia skonius ir tikėjimus: nuo neraugintos duonos, kuri išgelbėjo bėgančius iš Egipto, iki … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Popol Vuh (kič. Popol Wuj, liet. „Tautos knyga“ arba „Bendruomenės knyga“) yra senovės majų epas, laikomas vienu svarbiausių Mezoamerikos literatūros ir mitologijos paminklų. Parašytas Gvatemalos majų kičių kalba, šis šventasis tekstas atspindi kičių tautos mitologiją, kosmologiją, istoriją ir genealogiją. Knygoje aprašomas pasaulio sukūrimo mitas, didvyrių dvynių Hunahpu ir Šbalankės (Xbalanqué) nuotykiai požemio karalystėje Šibalboje (Xibalba) … [Skaityti toliau…]
Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomas rankraštis, kataloge žymimas kaip Barberini graecus 336 (liet. Barberinio graikiškasis kodeksas 336; lot. Codex Barberinianus Graecus 336; angl. Barberini Greek Manuscript 336; gr. Βαρβερινὸς Κώδιξ 336), yra vienas unikaliausių Rytų krikščionybės liturginių paminklų. Tai seniausias pasaulyje išlikęs bizantiškasis euchologijus (liet. maldynas, apeigynas; lot. Euchologium; angl. Euchologion), datuojamas VIII a. pabaiga (apie … [Skaityti toliau…]
Visų pirma, Asklepijas gali būti suprantamas dvejopai: kaip medicinos ir gydymo dievas Asklepijas ir kaip hermetinis traktatas tokiu pavadinimu. Traktatas „Asklepijas“ (Asclepius, dar vadinamas Asclepius sive Dialogus Hermetis Trismegisti arba Perfectus Sermo – „Tobulasis mokymas“) Vakarų ezoterikos tradicijoje užima išskirtinę vietą. Pats vardas siejasi su garsiuoju Medicinos dievu Asklepiju (Asklēpios), kurio kultas buvo paplitęs visoje … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Ordo Exsequiarum Romani Pontificis („Romos pontifiko laidotuvių apeigos“) yra liturginė knyga, kurioje išdėstytos detalios apeigos ir ritualai, vykstantys po popiežiaus mirties – nuo mirties konstatavimo iki laidotuvių ir palaidojimo. Šis dokumentas, reguliuojantis popiežiaus laidotuvių tvarką, yra svarbus Romos katalikų Bažnyčios liturginio gyvenimo elementas, atspindintis tiek šventąją tradiciją, tiek šiuolaikinius Bažnyčios poreikius. 2024 m. balandžio 29 … [Skaityti toliau…]