Paieškos rezultatai (143) pagal: izraelio valstybe

Apie pradus (De Principiis)

Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Iš tiesų didžiausias“ (Maxima quidem)

1862 m. birželio 9 d. popiežius Pijus IX pasakė alokiuciją (kalbą) „Maxima quidem“, kurioje atkreipė dėmesį į esminius klausimus, susijusius su Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimu. Kalba buvo skirta į Romą iškilmėms susirinkusiai tarptautinei vyskupų bei dvasininkijos bendruomenei, o jos tikslas – aptarti Bažnyčios padėtį XIX a. vykstančių gilių socialinių bei politinių pokyčių akivaizdoje. Popiežius … [Skaityti toliau…]

Prieš Celsą (Contra Celsum)

Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]

Stromatai

Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]

Inkvizicijos vadovas (Directorium Inquisitorum)

„Directorium Inquisitorum“ (liet. Inkvizitorių vadovas arba Inkvizicijos vadovas) yra bene garsiausias ir įtakingiausias viduramžių teisinis‑teologinis traktatas, nustatęs standartus kovai su erezijomis. 1376 metais jį lotynų kalba parengė dominikonų vienuolis, Aragono generalinis inkvizitorius Nicolau Eymerich (Nikolajus Eimerikas). Tai nebuvo kūrybinis darbas, o itin griežtas praktinis „operacijų vadovas“, skirtas inkvizitoriams, kad šie nepasiklystų sudėtinguose teisiniuose ir doktrininiuose … [Skaityti toliau…]

Kas yra žydų (hebrajų) kalendorius?

Žydų kalendorius, dar vadinamas hebrajų arba biblinio laiko kalendoriumi, yra unikali sistema, jungianti Saulės ir Mėnulio ciklus. Ši sistema remiasi Mėnulio mėnesiais ir Saulės metais, todėl jis laikomas lunisoliariniu kalendoriumi. Kalendoriaus pagrindas slypi judaizmo religinėje tradicijoje, o jo sukūrimas siejamas su Toros įsakymais bei senovės Izraelio kultūra. Žydų kalendoriaus pradžia skaičiuojama nuo pasaulio sukūrimo, kuris … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji komedija

„Dieviškoji komedija“ (Comedìa, vėliau vadinta Divina Commedia) – italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurtas epinis kūrinys, laikomas vienu didžiausių pasaulio literatūros šedevrų. Parašytas XIV a. pradžioje (1308–1320 m.), jis jungia viduramžių teologiją, filosofiją ir poetinę vaizduotę, tapdamas kertiniu Vakarų kultūros tekstu. Dantė Aligjeris (1265–1321) buvo Florencijos poetas, filosofas ir politikas, kurio gyvenimą ženklino tremtis … [Skaityti toliau…]

Demonomanija

Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]

Traktatas apie dvasių pasirodymus ir vampyrus

Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]

Kas yra Saliamono vartai?

Saliamono vartai – tai archeologinis ir religinis terminas, susijęs su senovės Izraelio istorija ir šventojo miesto Jeruzalės architektūra. Jie laikomi viena iš svarbiausių vietų, susijusių su karaliaus Saliamono valdymo laikotarpiu ir jo įtaka Izraelio kultūrai bei religijai. Vartai simbolizuoja ne tik karaliaus Saliamono politinę galią, bet ir jo pastangas stiprinti religinę tapatybę, kuri tapo neatsiejama … [Skaityti toliau…]

Atskleistoji Izidė

„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]

Anakalipsė (Anacalypsis)

Anglų magistratas, socialinis reformatorius ir aistringas antikvaras daugiau nei du dešimtmečius nuosekliai dirbo prie vieno ambicingiausių XIX amžiaus religijotyros projektų. Intensyvus, po 10–12 valandų trunkantis kasdienis darbas galiausiai virto monumentaliu veikalu „Anacalypsis: An Attempt to Draw Aside the Veil of the Saitic Isis; or, An Inquiry into the Origin of Languages, Nations and Religions“, kurio … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: izraelio valstybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Izraelio valstybė užima ypatingą vietą biblinėje tradicijoje bei šventuosiuose raštuose. Senajame Testamente šis pavadinimas reiškia tiek pasirinktą Dievo tautą, tiek istorinę teritoriją. Teologine prasme ši žemė laikoma pažadėtąja, kurioje per amžius skleidėsi kūrėjo ir žmonių santykis. Pranašų knygose Izraelis vaizduojamas kaip dvasinis centras, iš kurio pasaulį pasiekė moraliniai dėsniai. Šiuolaikinis valstybingumo atgimimas XX amžiuje daugelio religinių mąstytojų vertinamas kaip biblinių pranašysčių išsipildymas. Žydų tautos sugrįžimas į savo protėvių žemę skatina gilius teologinius apmąstymus apie sandorą bei dieviškąją apvaizdą. Ši vieta tebėra susiliejimo taškas tarp istorinės praeities, dabarties iššūkių ir eschatologinių lūkesčių. Tikintiesiems visame pasaulyje tai išlieka gyvasis tikėjimo liudijimas ir maldos vieta.