„Kunigai, moterys ir šeimos“ (Originalas: „Le prêtre, la femme et la famille“, angl. „Priests, Women, and Families“) – tai 1845 m. prancūzų istoriko Jules’o Michelet parašytas socialinis ir poleminis traktatas, kuriame autorius kritiškai nagrinėja jėzuitų įtaką moterims, šeimoms ir visuomenės moralinei struktūrai. Michelet teigia, kad dvasinė vadystė, kuri turėjo būti moralinė pagalba, neretai virsdavo psichologine … [Skaityti toliau…]
Istorinis kunigų celibato eskizas krikščionių Bažnyčioje (angl. An Historical Sketch of Sacerdotal Celibacy in the Christian Church) yra Henry Charles Lea veikalas, vienas iš pirmųjų plataus masto istorinių tyrimų, skirtų kunigų celibato raidai krikščionybėje. XIX amžiaus pabaigoje parašyta knyga išsiskiria tuo, kad autorius siekia ne polemikos, o dokumentuotos, nuoseklios ir kritiškai subalansuotos istorijos. Tai nėra … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
1844 metais, būdamas vos 26-erių, Karlas Marksas parašė trumpą, bet labai įtakingą tekstą, kuris tapo vienu svarbiausių jo ankstyvosios kūrybos etapų. Šis „Įvadas“ buvo skirtas numatomam platesniam veikalui apie Hegelio teisės filosofiją, tačiau pats veikalas taip ir liko neparašytas. Vis dėlto būtent šis trumpas tekstas (vos keliolika puslapių) tapo vienu garsiausių Marksistinės minties fragmentų dėl … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]
Iniquis afflictisque – tai popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1926 m. gruodžio 25 dieną, Kalėdų dieną. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Netiesos slegiamiems ir kenčiantiems“ – tai pirmieji žodžiai lotyniškame tekste. Ši enciklika buvo tiesioginis ir drąsus popiežiaus kreipimasis dėl krikščionių persekiojimo Meksikoje, ypač po to, kai šalyje buvo įvykdyta sekuliari reforma, smarkiai apribojusi Katalikų Bažnyčios veiklą. … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką 1775 m. gruodžio 25 d. paskelbė popiežius Pijus VI, vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmoji jo, kaip popiežiaus, enciklika – tarsi programinis kreipimasis į visą Katalikų Bažnyčią, išplatintas Kalėdų dieną, kai simboliškai pradedamas naujas Bažnyčios istorijos etapas. Enciklika lietuviškai dažniausiai vadinama „Neišmatuojamoji dieviškoji išmintis“, rečiau pasitaiko vertimai „Nesuvokiama Dievo išmintis“ ar „Dieviškosios … [Skaityti toliau…]