Jei Viduramžiais būtų egzistavęs „bestselerių“ sąrašas, „Aukso legenda“ (Legenda Aurea arba Aurea Legenda) būtų tvirtai užėmusi pirmąją vietą ištisus šimtmečius. Tai knyga, kurią savo populiarumu lenkė tik Biblija. Parašyta apie 1260 metus, ji tapo pagrindiniu šaltiniu, iš kurio Vakarų Europos žmonės sėmėsi žinių apie šventuosius, jų gyvenimą, kankinystę ir neįtikėtinus stebuklus. Kūrinio autorius – dominikonų … [Skaityti toliau…]
„Slapti visų amžių mokymai“ (The Secret Teachings of All Ages: An Encyclopedic Outline of Symbolical Philosophy) yra vienas plačiausių ezoterinės literatūros kūrinių, kada nors išleistų Vakarų pasaulyje. Šią knygą 1928 metais publikavo Menlis P. Holas (Manly Palmer Hall), būdamas vos 27-erių metų. Nepaisant autoriaus jaunystės, kūrinys tapo fundamentaliu vadovėliu visiems, siekiantiems suprasti slaptąją istoriją, simbolių … [Skaityti toliau…]
„Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie / Transcendental Magic) yra bene įtakingiausias XIX a. ezoterinis kūrinys, visiems laikams pakeitęs Vakarų okultizmo veidą. Knygos autorius – Elifasas Levis (Éliphas Lévi), kurio tikrasis vardas buvo Alphonse’as Louis Constantas. Šis buvęs katalikų diakonas, pasivadinęs hebrajiška savo vardo versija, 1854–1856 m. išleido dvitomį … [Skaityti toliau…]
Kai 1910 metais Niujorke, leidykloje „Mother Earth Publishing Association“, pasirodė nedidelė knyga pavadinimu „Anarchism and Other Essays“ (liet. „Anarchizmas ir kitos esė“), jos autorė jau buvo žinoma kaip „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Ema Goldman (Emma Goldman) – Rusijos žydų emigrantė, maištautoja ir oratorė – šiame rinkinyje susistemino savo gyvenimo kovą. Tai nėra teorinis politikos vadovėlis; tai … [Skaityti toliau…]
Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]
Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas nėra tikroji Markiono evangelija (Viešpaties evangelija), bet viena iš ankstyvųjų bandymų ją atkurti, sukurta XIX–XX a. remiantis tuo metu prieinamais šaltiniais. Tai alternatyvi rekonstrukcinė versija, kuri šiandien laikoma metodologiškai pasenusia, tačiau turi vertę kaip recepcijos istorijos dokumentas. Ji atsirado dar iki šiuolaikinės kritinės tekstologijos, todėl joje: Internete šis tekstas dažniausiai pateikiamas kaip „The … [Skaityti toliau…]
Ketvirtojo amžiaus pabaigoje, kai krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija, Bažnyčios tėvams iškilo naujas uždavinys – nubrėžti aiškias ribas tarp to, kas yra tikrasis tikėjimas, ir to, ką jie laikė klaida. Šiaurės Italijoje, Brešos (Brixia) mieste, vyskupas Filastrijus (Philastrius) nusprendė imtis titaniško darbo. Apie 380–385 metus jis parašė veikalą „Įvairių erezijų knyga“ (Diversarum Hereseon Liber), … [Skaityti toliau…]
613 įsakymų (hebr. תרי״ג מצוות – taryag micvot) yra tradicinis judaizmo mokymas, teigiantis, kad Tora apima 613 dieviškų nurodymų, skirtų Izraelio tautos gyvenimui reguliuoti. Šis skaičius nėra pačioje Toroje įvardytas tiesiogiai; jis atsirado rabinų interpretacinėje tradicijoje, ypač II–VIII a. laikotarpiu, kai buvo sisteminamas įsakymų turinys ir jų teologinė reikšmė. Skaičius 613 tapo kanoniniu daugiausia dėl … [Skaityti toliau…]
„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]
Sąvoka „Dievo šlovės buveinė“, dažnai lydima lotyniško termino Gloria arba hebrajiško Shekhinah, yra viena mistiškiausių ir giliausių religinės minties koncepcijų. Ji žymi ne tiesiog vietą žemėlapyje, o tašką, kuriame begalinis, neapčiuopiamas Dievas tampa matomas, juntamas ir „apsigyvena“ materialiame pasaulyje. Nors ši idėja ryškiausiai išskleista etiopų epas „Kebra Nagast“, jos šaknys driekiasi per seniausias civilizacijas, jungdamos … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]