Paieškos rezultatai (143) pagal: izraelio valstybe

Žymiausios religinės žmogžudystės

Religinės žmogžudystės, įvykdytos dėl tikėjimo motyvų arba kaip religinių konfliktų pasekmė, paliko gilų įspaudą istorijoje. Jos dažnai buvo skatinamos fanatizmo, netolerancijos ar politinių interesų, maskuotų religiniu rūbu. Šie įvykiai dažnai parodo, kaip tikėjimas gali būti iškreiptai panaudojamas smurtui pateisinti. Vienas žymiausių atvejų – Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės, įvykusios 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje. Šio … [Skaityti toliau…]

Raganų kūjis (Malleus Maleficarum)

Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]

Gomoros knyga (Liber Gomorrhianus)

Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]

Pirmoji Makabėjų knyga

Pirmoji Makabėjų knyga (hebrajiškai ספר מכבים א׳, graikų-romėnų tradicijoje 1 Maccabees) – istorinis žydų pasakojimas apie kovą už tikėjimo laisvę ir tautos išlikimą. Ši knyga, kurios autorius nežinomas, apima laikotarpį maždaug nuo 175 m. pr. Kr. iki 134 m. pr. Kr., kai Seleukidų karalius Antiochas IV Epifanas (graikiškai Antiochus IV Epiphanes) mėgino priversti žydus atsisakyti … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Visi broliai“ (Fratelli tutti)

Fratelli Tutti parašė popiežius Pranciškus. Enciklika paskelbta 2020 m. spalio 3 d., Asyžiuje, ant šv. Pranciškaus kapo. Pavadinimas reiškia „Visi broliai“, paimta iš šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžių. Popiežius norėjo atsiliepti į vis labiau skylančio pasaulio problemas: socialinę atskirtį, politinius konfliktus, migrantų krizę, skurdą, ekologinę grėsmę. Pandemijos metu šios temos tapo dar aktualesnės. Enciklika turi 8 … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Gyvybės Evangelija“ (Evangelium vitae)

„Evangelium Vitae“ (liet. „Gyvenimo Evangelija“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1995 m. kovo 25 d. Dokumentas skirtas žmogaus gyvybės šventumui ir apsaugai nuo įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė. Enciklika yra Bažnyčios mokymo apie gyvybės neliečiamumą ir jos apsaugą pagrindas, atskleidžiantis moralinius, dvasinius ir teologinius šio klausimo aspektus. Enciklika pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]

Ezechielio knyga

Ezechielio knyga hebrajiškai vadinama יוֹחֶזְקֵאל‎ (Yechezqel / Jechezkel), reikšmė – „Dievas sustiprina“ arba „Viešpats suteikia galią“. Angliškai pavadinimas rašomas The Book of Yichezkel (Ezekiel). Ji priklauso Senajam Testamentui ir Pranašų raštų daliai, tarp vadinamųjų didžiųjų pranašų (kartu su Izaiju, Jeremiju ir Danieliumi). Autorius yra pats pranašas Ezechielis, kilęs iš kunigų giminės. 597 m. pr. Kr. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tiesos spindesys“ (Veritatis splendor)

Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dievas yra meilė“ (Deus caritas est)

Popiežius Benediktas XVIDeus Caritas Est, Dievas yra Meilė, 2005 m. gruodžio 25 d. Mūsų Šventasis Tėvas, popiežius Benediktas XVI, vienoje frazėje sutalpina tai, ką vadina krikščioniškojo tikėjimo šerdimi: „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, o Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4:16). Būti krikščionimi iš esmės reiškia susitikimą su įvykiu – asmeniu, … [Skaityti toliau…]

Habakuko knyga

Habakuko knyga (hebrajiškai חֲבַקּוּק‎, Chavaqquq) – viena iš trumpųjų pranašų knygų Senajame Testamente, priklausanti vadinamajam Dvylikos pranašų rinkiniui. Jos autorius – pranašas Habakukas, kurio vardas, manoma, reiškia „apkabinantis“ arba „prisiglaudžiantis“, kas simboliškai atspindi jo santykį su Dievu – nuo klausiančio ir abejojančio iki pasitikinčio ir priimančio. Habakukas gyveno VII a. pr. Kr., kai Judos karalystė … [Skaityti toliau…]

Šviesos knyga (Sefer ha-Bahir)

Sefer ha-Bahir (hebrajiškai ספר הבהיר, Sefer ha-Bahir – „Ryškumo knyga“, „Šviesos knyga“, „Aiškumo knyga“ arba „Švytėjimo knyga“; angliškai dažniausiai Book of Brightness, Book of Illumination, Book of Clarity arba Book of the Bright; vokiškai Das Buch Bahir arba Buch der Helligkeit) – vienas seniausių ir įtakingiausių kabalos tekstų, laikomas pirmuoju aiškiai kabbalistiniu raštu, kuris išplatėjo … [Skaityti toliau…]

Šventieji miestai

Šventieji miestai – tai pasaulio dvasinės širdys, kur susilieja tikėjimas, istorija ir žmogaus siekis priartėti prie dieviškumo. Šiame puslapyje pristatome svarbiausius šventus miestus, nuo Jeruzalės ir Mekos iki Lurdės ir Bodhgajos, kurie per amžius traukia piligrimus ir keliautojus. Kiekvienas miestas yra unikalus savo religine reikšme, kultūriniu paveldu ir dvasine atmosfera, atspindinčia skirtingų tikėjimų esmę. Kiekvieno … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: izraelio valstybe?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Izraelio valstybė užima ypatingą vietą biblinėje tradicijoje bei šventuosiuose raštuose. Senajame Testamente šis pavadinimas reiškia tiek pasirinktą Dievo tautą, tiek istorinę teritoriją. Teologine prasme ši žemė laikoma pažadėtąja, kurioje per amžius skleidėsi kūrėjo ir žmonių santykis. Pranašų knygose Izraelis vaizduojamas kaip dvasinis centras, iš kurio pasaulį pasiekė moraliniai dėsniai. Šiuolaikinis valstybingumo atgimimas XX amžiuje daugelio religinių mąstytojų vertinamas kaip biblinių pranašysčių išsipildymas. Žydų tautos sugrįžimas į savo protėvių žemę skatina gilius teologinius apmąstymus apie sandorą bei dieviškąją apvaizdą. Ši vieta tebėra susiliejimo taškas tarp istorinės praeities, dabarties iššūkių ir eschatologinių lūkesčių. Tikintiesiems visame pasaulyje tai išlieka gyvasis tikėjimo liudijimas ir maldos vieta.