Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Melitono Sardiečio Apologija (Ἀπολογία / Apologia ad Marcum Aurelium) – tai vienas ankstyviausių krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas II a. pabaigoje ir skirtas Romos imperatoriui Markui Aurelijui. Nors pats tekstas iki mūsų dienų neišliko, jo egzistavimą ir turinį liudija Eusebijus Cezarietis (Historia Ecclesiastica IV, 13 ir 26) bei Paschal Chronicle. Šie šaltiniai pateikia kelis trumpus fragmentus, … [Skaityti toliau…]
„Politika, paimta iš Šventojo Rašto“ (Politique tirée de l’Écriture Sainte, 1679) yra XVII a. politinės teologijos veikalas, parašytas prancūzų vyskupo Jacques‑Bénigne Bossuet (1627–1704). Šis tekstas suformavo teorinį pagrindą Prancūzijos absoliutizmui ir tapo oficialia Liudviko XIV monarchijos ideologija. Bossuet siekė parodyti, kad karalių valdžia kyla tiesiogiai iš Dievo, o paklusnumas valdovui yra religinė pareiga. Veikalas sudarytas … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Šėtono kilmė (angl. The Origin of Satan), 1995 m. parašyta Prinstono universiteto profesorės Elaine Pagels, yra fundamentali studija, analizuojanti Šėtono figūros transformaciją iš hebrajiškosios Biblijos „priešininko“ į krikščioniškąjį absoliutaus blogio įsikūnijimą. Autorė savo analizę grindžia istoriniu kontekstu, teigdama, kad Šėtono įvaizdis vystėsi ne tik kaip religinė doktrina, bet ir kaip socialinis įrankis, skirtas brėžti ribas … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]