„Apaštalo Mato darbai“ (Acts of Matthew, Acta Matthaei) yra vienas iš ankstyvųjų apaštalų apokrifų, pasakojantis apie evangelisto Mato misiją egzotiškame, pagoniškame krašte, kuriame viešpatauja tironija, stabmeldystė ir demonų valdžia. Šis kūrinys atsirado III–IV amžiuje ir priklauso vadinamajai Leucijaus apokrifų tradicijai, kuriai būdingas stebuklų, vizijų ir dramatiškų konfliktų su pagonių valdovais gausumas. Pasakojimas nėra istorinis dokumentas, … [Skaityti toliau…]
„Povilo ir Teklės darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul and Thecla, lotyniškai – Acta Pauli et Theclae. Tai garsiausias ir labiausiai paplitęs epizodas iš didesnio apokrifinio rinkinio Povilo darbai. Šis pasakojimas ankstyvojoje krikščionybėje buvo toks populiarus, kad ilgą laiką cirkuliavo kaip visiškai savarankiškas kūrinys, nepriklausomai nuo viso Acta Pauli teksto. Kūrinys atsirado apie II … [Skaityti toliau…]
„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Šventosios Dvasios vaisiai – tai charakterio savybės, kurios atsiskleidžia tikinčiojo gyvenime, kai jis leidžia Šventajai Dvasiai save formuoti. Šie vaisiai yra Dievo malonės išraiška, o ne žmogaus pastangų rezultatas. Jie padeda tikinčiajam augti dvasiškai ir atspindėti Kristaus pavyzdį. Pirmasis ir svarbiausias Šventosios Dvasios vaisius yra meilė. Ji nėra tiesiog jausmas ar emocija, bet pasiaukojantis rūpinimasis … [Skaityti toliau…]
Velnio apsėdimas (arba demoniškas apsėdimas) – tai religinis ir kultūrinis įsitikinimas, kad žmogų gali užvaldyti piktoji dvasia, demonas ar velnias, paveikdamas jo elgesį, mintis ar fizinę būklę. Ši idėja giliai įsišaknijusi įvairiose religinėse tradicijose, ypač krikščionybėje, ir dažnai siejama su egzorcizmo ritualais, skirtais išvaryti piktąją dvasią. Velnio apsėdimas – tai tikėjimas, kad nadprirodinė piktoji jėga … [Skaityti toliau…]
Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]
Dokumentas „Sponsa Christi“ (liet. „Kristaus sužadėtinė“) yra apaštališkoji konstitucija, paskelbta popiežiaus Pijaus XII motu proprio forma – tai reiškia, jog jis buvo paskelbtas paties popiežiaus iniciatyva, be išankstinio kolegialaus patarimo. Nors pagrindinė dokumento data yra 1950 m. lapkričio 21 d., galutinai jis buvo patvirtintas ir išplatintas 1951 m. kovo 1 d. „Sponsa Christi“ skirtas kontempliatyviosioms … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką popiežius Pijus XI paskelbė 1926 metų vasario 28 dieną. Pavadinimas „Rerum Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios reikalai“ – šie žodžiai paimti iš pirmųjų lotyniško teksto sakinių, kaip įprasta enciklikoms. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visus Katalikų Bažnyčios vyskupus ir tikinčiuosius su pagrindiniu tikslu – atnaujinti misijų dvasią ir pabrėžti Bažnyčios pašaukimą skleisti Evangeliją visame pasaulyje. … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Kai 1530-ieji baigėsi su nesėkminga Augsburgo išpažintimi (nesėkminga Augsburgo išpažintis (1530 m.) – tai protestantų tikėjimo santrauka, kuri buvo pateikta imperatoriui Karoliui V siekiant taikaus susitarimo su katalikų bažnyčia, tačiau buvo atmesta, taip dar labiau pagilinant religinį skilimą Šventojoje Romos imperijoje.), protestantiškos Vokietijos žemės buvo vis labiau spaudžiamos katalikiškos Šventosios Romos imperijos. Skirtingos protestantų srovės … [Skaityti toliau…]
Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]