Euforija – tai intensyvaus džiaugsmo, pakylėjimo ar ekstazės būsena, kurią žmonės patiria įvairiuose kontekstuose, nuo religinių ritualų iki kasdienių akimirkų. Žodis „euforija“ siejamas su stipriomis emocijomis. Žodis „euforija“ kilęs iš graikų kalbos: euphoria sudarytas iš eu („geras“) ir pherein („nešti“ arba „turėti“), taigi pažodžiui reiškia „gerą savijautą“ arba „būti geros nuotaikos“. Senovės Graikijoje šis terminas … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus išdavimas yra vienas tragiškiausių ir teologiškai reikšmingiausių Naujojo Testamento epizodų. Šis įvykis, aprašytas visose keturiose evangelijose (Mato, Morkaus, Luko ir Jono), atskleidžia žmogaus silpnybę, dieviškąją valią ir išganymo plano kulminaciją. Jėzaus išdavimas įvyko Getsemanės sode, netoli Jeruzalės, po Paskutinės vakarienės. Šis momentas žymi perėjimą nuo Jėzaus mokymo ir tarnystės prie jo kančios ir … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikų ir Romėnų mitologijos yra turtingos dievų, deivių, herojų ir jų tarpusavio santykių istorijomis. Vienas ryškiausių šių mitologijų bruožų – dievų vaizdavimas su žmogiškomis savybėmis, įskaitant santuokas, meilės romanus ir vaikų gimimą. Graikų ir Romėnų dievai dažnai buvo vaizduojami kaip sudėtingos asmenybės, turinčios žmonas, meilužes ir palikuonis, kurie atlikdavo svarbius vaidmenis mitologinėse istorijose. Graikų … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas posakis vox populi, vox Dei („liaudies balsas – Dievo balsas“) dažnai cituojamas įvairiuose kontekstuose, tačiau krikščioniškoje teologijoje jis siejamas su visuotinio tikinčiųjų sutarimo (sensus fidelium) samprata. Ši idėja teigia, kad bendras tikinčiųjų bendruomenės tikėjimas ir įsitikinimai, vedami Šventosios Dvasios, atspindi Dievo valią ir tiesą. Posakis vox populi, vox Dei pirmą kartą aptinkamas ne krikščioniškame … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Višnus – vienas svarbiausių hinduizmo dievų, dažnai vadinamas visatos palaikytoju. Jo vardas sanskrito kalboje reiškia „viską persmelkiantis“, o tai puikiai atskleidžia jo esmę: jis yra visur, viską jungia ir palaiko. Hinduizmo tradicijoje Višnus kartu su Brahma, kūrėju, ir Šiva, naikintoju, sudaro šventąją trejybę – trimurtį. Tačiau Višnus išsiskiria savo vaidmeniu kaip tas, kuris saugo pasaulio … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kryžius – tai krikščioniškas simbolis, siejamas su Romos popiežiaus autoritetu ir Bažnyčios vadovavimu. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi ne vieną, bet tris horizontalias skersines, išdėstytas mažėjančiu ilgiu nuo apačios į viršų. Lotyniškai jis dažnai vadinamas Crux Papalis, kitos kalbos: Cruz Papal (ispaniškai), Croce Papale (itališkai), Päpstliches Kreuz (vokiškai) ir Croix Papale (prancūziškai), o … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Tado (Judo) darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Thaddaei“, graikiškai siejami su pavadinimu „Praxeis tou Thaddaiou“ arba „Πράξεις τοῦ Θαδδαίου“, angliškai žinomi kaip „Acts of Thaddaeus“, yra krikščioniškas apokrifinis pasakojimas apie Tadą, dar vadinamą Judu Tadu. Lietuviškame pavadinime minimas Judas Tadas neturi būti painiojamas su Judu Iskarijotu. Kūrinys priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, todėl nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
Kojiki (japonų kalba: 古事記, liet. „Senovės dalykų užrašai“ arba „Senovės reikalų kronika“, „Senųjų įvykių užrašai”, kartais vadinama Furukotofumi) yra seniausia išlikusi Japonijos literatūros kronika, užrašyta 712 m. po Kr. Sudaryta dvariškio Ō no Yasumaro imperatorės Genmei (707–715 m.) įsakymu, Kojiki yra mitų, legendų, giesmių, genealogijų, žodinių tradicijų ir pusiau istorinių pasakojimų rinkinys, apimantis laikotarpį nuo … [Skaityti toliau…]
Žodis Madona dažnai asocijuojasi su švelniu Mergelės Marijos atvaizdu arba su garsia popmuzikos atlikėja. Tačiau šio žodžio kilmė ir reikšmė daug senesnė, šventesnė ir gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rašymas lietuviškai: Rašymas kitomis kalbomis: Visų pirma, Madona nėra asmeninis vardas. Ji nėra kita „Marijos“ versija. Tai titulas – pagarbus kreipinys, kilęs iš italų kalbos … [Skaityti toliau…]
Izaijo pranašystė apie vilką, gyvenantį su ėriuku piešia Dievo karalystės taikos ir harmonijos paveikslą. Ši eschatologinė viltis, užrašyta Izaijo knygoje, peržengia gamtos dėsnius ir žmogaus konfliktus, skelbdama laiką, kai Dievo tvarka atkurs visą kūriniją. „Vilkas gyvens su ėriuku, leopardas gulės su ožiuku, veršis ir liūtas bus kartu, ir mažas vaikas juos ves“ (Iz 11, 6). … [Skaityti toliau…]