Korane žmogaus sukūrimas aprašomas kaip nuoseklus ir dieviškas procesas, kuris rodo žbiologinį vystymąsi ir paties Kūrėjo galybę. Viena ryškiausių vietų yra 23 suroje „Al-Mu’minūn“: „Paskui Mes padarėme iš lašo kraujo krešulį, tada krešulį pavertėme gumulu, tada gumulą – kaulais, o kaulus apdengėme mėsa. Paskui Mes sukūrėme jį kita kūrinija. Tebūna palaimintas Dievas, geriausias kūrėjas!“ (23:14). … [Skaityti toliau…]
Sura „Fatir“ – tai trisdešimt penktasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškajam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamo žinią Mekos mieste. Pavadinimas „Fatir“ arabiškai reiškia „Sukūrėjas“ arba „Tas, kuris atveria pradžią“, ir nurodo į Dievą kaip visatos Kūrėją, pirmapradės gyvybės šaltinį. Ši sura yra viena iš poetiniu ir teologiškai gilių Korano dalių, sudaryta iš keturiasdešimt penkių … [Skaityti toliau…]
Sūra Yūnus (arab. يونس) – 10-oji Korano sura, sudaryta iš 109 ajatų. Ji priskiriama Mekos laikotarpiui, greičiausiai vėlyvajam (apie 620–622 m.). Pavadinta pranašo Yūnus vardu (Biblijoje – Jonas), nors apie jį kalbama tik viename ajate – 98-ajame. Musulmonai ją vadina viena gražiausių ir „psichologiškiausių“ Mekos surų: čia labai daug apie žmogaus sielą, baimę, viltį, atgailą … [Skaityti toliau…]
Ummah (arab. أمة, ummah) – tai visos pasaulio musulmonų bendruomenė, kuri yra sujungta bendro tikėjimo į vieną Dievą (Allah) ir pranašo Mahometo mokymų. Šis terminas islamo kontekste reiškia globalią musulmonų bendriją, kuri yra vieninga dėl bendrų religinių principų, vertybių ir gyvenimo būdo, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos ar kultūrinio fono. Pagrindinės Ummah sampratos: Citatos apie Ummah … [Skaityti toliau…]
Jei krikščionybės istorija būtų dramatiškas serialas, 1054 metų liepos 16-oji būtų ta serija, kurioje įvyksta galutinis ir negrįžtamas herojų išsiskyrimas. Tą šeštadienio popietę į didingąją Konstantinopolio Šv. Sofijos baziliką (Hagia Sophia) įžengė trys popiežiaus legatai, vadovaujami kardinolo Humberto (Humbertus de Silva Candida). Kol dvasininkai ruošėsi Mišioms, Humbertas tiesiog priėjo prie pagrindinio altoriaus ir ant jo … [Skaityti toliau…]
1398 m. Paryžiaus universiteto Teologijos fakultetas, paprastai vadinamas Sorbona, paskelbė vieną iš ankstyviausių ir reikšmingiausių viduramžių dokumentų, skirtų magijos ir demonų temai. Šiame sprendime teologai pasmerkė teiginius, kurie tuo metu buvo paplitę tarp magų, astrologų ir okultinių praktikų. Dokumentas tapo žinomas kaip „Sorbonos 27 klaidos“ (lot. XXVII errores), nors išlikusiuose rankraščiuose realiai yra 28 atskiri … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Žodis simonistai (lot. simoniaci) kyla iš biblinio pasakojimo, užfiksuoto Naujojo Testamento Apaštalų darbuose (Actus Apostolorum, 8 skyrius). Istorija mus nukelia į Samariją (Samaria), kur apaštalų Petro ir Jono veiklos laikais (apie 34–37 m. po Kr.) gyveno burtininkas, vardu Simonas Magas (Simon Magus). Pamatęs, kad per apaštalų rankų uždėjimą teikiama Šventoji Dvasia, jis liko apstulbintas šios … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Induizmas (सनातन धर्म, Sanātana Dharma) ir budizmas (बुद्धधम्म / बुद्धधर्म, Buddha Dhamma / Bauddha Dharma) gimė toje pačioje senovės Indijos kultūros terpėje, tačiau vystėsi kaip du savarankiški kosminiai projektai: vienas kaupė, jungė ir hierarchizavo tradicijas, kitas perrašė taisykles ir pasiūlė radikalų paprastumo receptą. Abu siūlo išeitį iš kančios rato, tačiau pagal žemėlapį, tikslą ir metodus … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]