Naujieji metai yra universalus reiškinys, tačiau jų šventimas skiriasi priklausomai nuo religinių, kultūrinių ir istorinių kontekstų. Skirtingos religijos turi savo kalendorius, datas, ritualus ir reikšmes, susijusias su Naujųjų metų švente. Kai kurios religijos Naujuosius metus švenčia kaip dvasinį atsinaujinimą, kitos – kaip bendruomeninį ar kosminį virsmą, o kai kurios apskritai neskiria šiai šventei ypatingos reikšmės. … [Skaityti toliau…]
Al-‘Adiyat yra šimtoji Korano sura, viena iš trumpųjų, turinti vos vienuolika eilučių. Ji priskiriama prie mekitų surų, tai reiškia, kad pranašui Muchamedui ji buvo apreikšta dar Mekoje, prieš bendruomenės hijrą į Mediną. Šios suros pavadinimas verčiamas kaip „Lekiančios žirgais“ arba „Skubantieji“, ir pavadinimas kilo iš pirmosios eilutės, kurioje prisiekiama kovon lekiančiais arkliais. Korano tradicijoje trumpesnės … [Skaityti toliau…]
Al-Wāqi‘a yra 56-oji Korano sura, turinti 96 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Įvykis“, „Didysis įvykis“ arba „Kas neišvengiamai įvyks“. Šis pavadinimas nurodo Teismo dieną – didįjį įvykį, kuris sugriaus žemės tvarką ir padalys žmones į skirtingas grupes pagal jų darbus. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui ir pasižymi galingu ritmu bei poetišku vaizdingumu. Joje kalbama apie paskutinį teismą, … [Skaityti toliau…]
Al-Ahzab yra trisdešimt trečioji Korano sura, turinti septyniasdešimt tris eilutes ir priskiriama Medinos laikotarpiui. Pavadinimas reiškia „Klanai“ arba „Sąjungininkai“, nes pagrindinė jos tema – vadinamasis Klanų mūšis, dar vadinamas Griovio mūšiu, vykęs Medinoje 627 metais, kai įvairios arabų gentys, kartu su Mekos kviestaisiais, apsupo miestą siekdamos sunaikinti ankstyvą musulmonų bendruomenę. Ši sura išskirtinė tuo, kad … [Skaityti toliau…]
Al-Anfal yra aštuntoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, ir turinti 75 eilutes. Pavadinimas reiškia „Grobis“ arba „Karo laimikis“. Šis pavadinimas susijęs su pagrindine temos ašimi – pasakojimu apie Badrų mūšį, vykusį 624 metais, kuris buvo pirmasis didelis ir lemiamas musulmonų bendruomenės susidūrimas su Mekos kariauna. Sura rodo ankstyvą musulmonų kovų etapą, kai iš nedidelės ir … [Skaityti toliau…]
Al-‘Ankabūt yra dvidešimt devintoji Korano sura, priskiriama Mekos laikotarpiui, turinti 69 eilutes. Jos pavadinimas lietuviškai reiškia „Voratinklis“. Šis simbolis pasirodo 41-oje eilutėje, kur pasakyta, kad tie, kurie ima sau globėjus be Dievo, panašūs į vorą, pasistatantį namus – silpniausius iš visų namų. Tai tampa pagrindine metafora, apibūdinančia netikėjimo ir stabmeldystės trapumą. Istoriškai ši sura buvo … [Skaityti toliau…]
An-Naḥl yra 16-oji Korano sura, turinti 128 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Bitės“, nes vienoje eilutėje (68-ajame ajate) minimos bitės, kurioms Dievas nurodo instinktyviai statyti korį ir gaminti medų. Šis pavadinimas simbolizuoja visos suros esmę – Dievo kūrinijos harmoniją, apvaizdą ir žmogaus pareigą būti dėkingam Kūrėjui. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė tikėjimą … [Skaityti toliau…]
Al-Balad yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti 20 eilučių. Pavadinimas lietuviškai reiškia „Miestas“, ir dauguma aiškintojų sutaria, kad čia turimas omenyje Mekos miestas – pranašo Muhammado gimtinė ir švenčiausia islamo vieta. Sura priklauso Mekos laikotarpiui, todėl jos tonas yra griežtas, moralinis ir skirtas žmogaus sąžinei pažadinti. Sura prasideda priesaika miestu, kuriame pranašas gyvena, taip pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
Sūra Luqman yra 31-asis Korano skyrius, priklausantis šventajam islamo tekstui, kuris pagal musulmonų tikėjimą yra Dievo žodis, apreikštas pranašui Muhammadu. Sūra pavadinta išmintingu žmogumi Luqmanu, kuris laikomas Dievo malone apdovanotu patarėju. Musulmonų tradicijoje jis minimas kaip teisingas, išmintingas ir moralinis žmogus, dažnai prilyginamas pranašams dėl savo patarimų gilumo, nors pats pranašu nelaikomas. Ši sūra tradiciškai … [Skaityti toliau…]
Al-Fath („Pergalė“) yra 48-oji Korano sura, turinti 29 eilutes. Tai Medinos laikotarpio tekstas, apreikštas po vadinamosios Hudaybijos sutarties, kurią pranašas Mahometas pasirašė su Mekos pagonimis 628 m. Ši sutartis, nors kai kuriems musulmonams iš pradžių atrodė nenaudinga, tapo svarbiu žingsniu į priekį – ji atnešė santykinę taiką, sudarė sąlygas islamui plisti, o galiausiai lėmė ir … [Skaityti toliau…]
Pranašų pasakojimai, arabų kalboje žinomi kaip Qiṣaṣ al-Anbiyāʾ, sudaro ypatingą islamo rašytinės tradicijos dalį, kur susipina Korano eilutės su hadisų fragmentais ir senovinėmis legendomis iš Artimųjų Rytų. Šie tekstai, pradėti kurti dar ankstyvuoju islamo laikotarpiu, VII amžiuje, vaizduoja Adomo, Nojaus, Abraomo, Mozės, Jėzaus ir kitų pranašų gyvenimus, pabrėždami jų kovas su netikėjimu, stebuklus ir pamokas … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]