„Miranda prorsus“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1957 m. rugsėjo 8 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Šis dokumentas skirtas aptarti naujųjų komunikacijos priemonių – kino, radijo ir televizijos – poveikį visuomenei ir Bažnyčios misijai. Lotyniškas pavadinimas „Miranda prorsus“ reiškia „Išties nuostabūs“, o lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama „Išties nuostabūs dalykai“ arba „Apie komunikacijos … [Skaityti toliau…]
Bulė Vox in excelso (1312 m.) panaikino Tamplierių ordiną. Tamplieriai – tai Krikščionių karinis vienuolynas, įkurtas apie 1119 m. Jeruzalėje, siekiant ginti piligrimus ir Šventąją Žemę. Jie greitai tapo galingiausiu ir turtingiausiu riterių ordinu, valdė tvirtoves, didelius žemės plotus ir finansinius išteklius visoje Europoje. Po kryžiaus žygių pralaimėjimų jų karinė reikšmė sumažėjo, bet finansinė galia … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
1912 m. birželio 7 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Lacrimabili statu, skirtą Lotynų Amerikos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo reakcija į pranešimus apie vietinių gyventojų, ypač Amazonės regione, išnaudojimą ir neteisėtą vergovę. Enciklikoje popiežius pabrėžė, kad, nors oficialiai vergovė buvo panaikinta, praktikoje daugelis vietinių gyventojų vis dar patiria priespaudą ir neteisybę . Enciklikos … [Skaityti toliau…]
1917 m. birželio 15 d., Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Humani generis redemptionem, kurios pavadinimas iš lotynų kalbos reiškia „Žmonijos atpirkimas“. Tai buvo trečioji jo pontifikato enciklika, skirta visiems Bažnyčios hierarchams – patriarchams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams. Enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Apie žmonijos atpirkimą“ arba „Apie Dievo žodžio skelbimą“. … [Skaityti toliau…]
In hac tanta – Benedikto XV enciklika, paskelbta 1919 m. gegužės 14 d., skirta paminėti 1200-ąsias šv. Bonifaco – Vokietijos apaštalo – misijos metines. Šis dokumentas buvo adresuotas Vokietijos vyskupams, ypač Kelno arkivyskupui kardinolui Feliksui Hartmannui. Enciklika pasirodė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europa, ypač Vokietija, išgyveno politinį ir socialinį nestabilumą. Šalyje kilo … [Skaityti toliau…]
Enciklika Sacerdotalis Caelibatus (lietuviškai: „Kunigų celibatas“) paskelbta 1967 m. birželio 24 d. Ją parašė popiežius Paulius VI – vienas iš reikšmingiausių XX a. popiežių, žinomas kaip Antrojo Vatikano susirinkimo reformų įgyvendintojas. Ši enciklika buvo atsakas į tuometinį nerimą dėl celibato aktualumo šiuolaikiniame pasaulyje ir siekė ginti bei išlaikyti celibato tradiciją lotynų apeigų katalikų kunigų tarpe. … [Skaityti toliau…]
Inter Caetera – kaip popiežiaus bulė padalijo pasaulį – tai popiežiaus Aleksandro VI bulė, paskelbta 1493 m. gegužės 4 d. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Tarp kitų dalykų“. Šis dokumentas tapo vienu garsiausių viduramžių Bažnyčios teisinių aktų, turėjusiu didžiulę įtaką pasaulio istorijai. Po Kristupo Kolumbo pirmosios kelionės į Ameriką Ispanija ir Portugalija pradėjo ginčytis, kam priklausys … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Petri Cathedram paskelbė popiežius Jonas XXIII 1959 m. birželio 29 d., minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę. Tai buvo pirmasis jo pontifikato dokumentas, paskelbtas praėjus vos aštuoniems mėnesiams po išrinkimo. Šis tekstas žymi naują pastoracinį toną, kuriuo popiežius siekė atnaujinti Bažnyčios misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Enciklikos pavadinimas Ad Petri Cathedram reiškia „Prie Petro … [Skaityti toliau…]
1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]