„Tyla“ (originalus japoniškas pavadinimas 沈黙 / Chinmoku, angliškai Silence) – japonų rašytojo Shūsaku Endō (1923–1996) 1966 m. išleistas istorinis ir teologinis romanas, pelnęs Tanizaki premiją ir laikomas vienu svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių. Lietuviškai jis pasirodė kaip Tyla. Romanas nukelia į XVII a. Japoniją, į laikus po Šimabaros sukilimo, kai krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Decretum Gelasianum – lotyniškas pavadinimas, kuris pažodžiui reiškia „Gelasijaus dekretas“. Pilnesnė forma dažnai skamba Decretum Gelasianum de libris recipiendis et non recipiendis – „Gelasijaus dekretas apie knygas, kurias reikia priimti ir kurių nereikia“. Tai ne formalus įstatymas šiuolaikine prasme, o ankstyvosios krikščionybės dokumentas, kuriame aiškiai atskiriama, kas laikytina Dievo įkvėptu Šventuoju Raštu, o kas – … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]
Katalikų bažnyčia septynias dorybes laiko esminėmis vertybėmis, padedančiomis žmogui gyventi pagal Dievo valią ir atsispirti septynioms mirtinoms nuodėmėms. Šios dorybės skirstomos į keturias kardinaliąsias (arba pagrindines) dorybes – išmintį, teisingumą, saiką ir drąsą – bei tris teologines dorybes – tikėjimą, viltį ir dosnumą. Šios dorybės nėra tik abstrakčios idėjos, bet praktiniai principai, kuriuos taikant kasdieniame … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino kūrinys „Contra Litteras Petiliani“ (lietuvių kalba „Prieš Petiliano laiškus“, lotynų kalba originalus pavadinimas „Contra Litteras Petiliani“) yra poleminis tekstas, parašytas apie 400–405 m., skirtas atsakyti į donatistų vyskupo Petiliano kaltinimus katalikų Bažnyčiai. Šis veikalas, susidedantis iš trijų knygų, nagrinėja religinius klausimus, susijusius su Bažnyčios vienybe, sakramentų galiojimu ir donatistų schizmos klaidomis. Religiniu požiūriu … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Laiškas 185“, lietuvių kalba vadinamas „Apie schizmatikų taisymą“, o originalo lotynų kalba pavadintas „Epistola 185“ arba „De correctione Donatistarum“, yra vienas iš svarbiausių šio Bažnyčios tėvo kūrinių, nagrinėjančių religinius ir moralinius klausimus. Šis laiškas, parašytas apie 417 m., skirtas Romos pareigūnui Bonifacijui, kuriame Augustinas aptaria donatistų schizmą – vieną iš didžiausių to meto … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Peterio Browno knyga, lietuviškai pavadinta „Augustinas iš Hipono“, originalo kalba anglų – „Augustine of Hippo“, yra išsamus šventojo Augustino, vieno įtakingiausių krikščionybės teologų, gyvenimo ir idėjų tyrimas. Autorius, Peteris Brownas (angl. Peter Brown), 1967 m. išleistoje knygoje (su vėlesniais papildymais) pateikia ne tik biografinį Augustino portretą, bet ir analizuoja jo religines idėjas, kurios formavo Peteris … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas žymiausių krikščionių filosofų ir teologų, savo dialoguose „Apie sielos didybę“ (lot. De quantitate animae) ir „Apie sielos nemirtingumą“ (lot. De immortalitate animae), parašytuose apie 387–388 m., nagrinėja žmogaus sielos prigimtį, jos santykį su kūnu ir Dievu, taip pat jos nemirtingumo klausimą. Šie ankstyvieji Augustino darbai, įtraukti į … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Šį kūrinį parašė Bernardas Klervietis (lot. Bernardus Claraevallensis, angl. Bernard of Clairvaux), tai traktatas „Apie meilę Dievui“ (lot. De Diligendo Deo). Traktate Bernaras Klervietis nagrinėja, kodėl ir kaip žmogus turi mylėti Dievą. Jis išskiria keturis meilės laipsnius: Bernaras pabrėžia, kad meilė Dievui turi būti be sąlygų ir be ribų, nes Dievas yra begalinis. Jis taip … [Skaityti toliau…]