Paieškos rezultatai (1673) pagal: Dievo malonė

Apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ (Gaudete et exsultate)

„Gaudete et Exsultate“ (lot. „Džiaukitės ir linksminkitės“) – tai apaštališkasis paraginimas, kurį 2018 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Lietuviškas pavadinimas – „Džiaukitės ir linksminkitės“. Šis dokumentas skirtas visiems tikintiesiems, kviečiant juos siekti šventumo kasdienybėje. Tai nėra enciklika, o pastoracinis dokumentas, kuriame popiežius aptaria šventumo pašaukimą, iššūkius jam pasiekti ir praktinius būdus, kaip gyventi … [Skaityti toliau…]

Kas yra bausmė?

Kasdienėje kalboje žodis „bausmė“ dažnai siejamas su baime, kerštu ar atpildu už padarytą pažeidimą. Tačiau teologinėje perspektyvoje, ypač katalikų doktrinoje, bausmė turi visai kitokią prasmę. Tai nėra Dievo rūstybės proveržis, o veikiau natūrali nuodėmės pasekmė, kuri išlieka net ir tada, kai Dievas savo gailestingumu žmogui jau yra atleidęs. Suvokti bausmę teologiškai reiškia suprasti skirtumą tarp … [Skaityti toliau…]

Kas yra kaltė?

Kaltė – tai vidinis žmogaus suvokimas, kad jis padarė ką nors blogo ar neteisingo – tiek Dievo, tiek kito žmogaus, tiek savo paties atžvilgiu. Krikščioniškoje teologijoje kaltė laikoma nuodėmės pasekme, kuri atskiria žmogų nuo Dievo malonės. Ji gali būti tiek objektyvi (kai pažeidžiamas Dievo įstatymas), tiek subjektyvi (kai žmogus pats jaučia, kad pasielgė blogai). Kaip … [Skaityti toliau…]

Kas yra apaštališkasis palaiminimas?

Apaštališkasis palaiminimas (lot. Benedictio Apostolica) – tai ypatingas popiežiaus suteikiamas palaiminimas, kuris reiškia Dievo malonės ir dvasinės paramos prašymą žmogui arba žmonių grupei. Šį palaiminimą gali suteikti tik pats popiežius arba jo įgaliotas asmuo (pvz., vyskupas). Apaštališkasis palaiminimas nėra tik paprasta malda ar sveikinimo forma. Tikima, kad jis turi galią atleisti laikinas bausmes už nuodėmes … [Skaityti toliau…]

Apaštališkoji konstitucija „Lietuvių tauta“ (Lituanorum gente)

„Lituanorum gente“ – tai 1926 m. balandžio 4 d. apaštališkoji konstitucijaAutorius: popiežius Pijus XIOficialus pavadinimas: Constitutio Apostolica „Lituanorum gente“ Tai vienas reikšmingiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų, susijusių su modernios Lietuvos istorija. Šiuo aktu popiežius Pijus XI oficialiai įsteigė nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją, suformavo naujas vyskupijas ir pripažino Lietuvos politinį savarankiškumą Bažnyčios struktūros lygmeniu. Nors lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]

Marburgo straipsniai: 15 teologinių klausimų

Marburgo straipsniai (vok. Marburger Artikel) yra 15 teologinių punktų, suformuluotų 1529 m. spalio 1–4 d. per Marburgo kolokviumą, kuriame Martynas Liuteris, Ulrichas Cvinglis, Martinas Buceris ir kiti reformatoriai diskutavo dėl protestantų doktrinų. Straipsniai buvo parengti siekiant rasti bendrą pagrindą tarp liuteronų ir šveicarų reformatorių, tačiau Eucharistijos klausimas liko neišspręstas. Žemiau pateikiami visi 15 straipsnių su … [Skaityti toliau…]

Oras religijoje

Oras nuo seniausių laikų buvo laikomas ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu elementu – jungtimi tarp žemės ir dangaus, kūno ir sielos, žmogaus ir dievybės. Visose didžiosiose religijose jis simbolizuoja gyvybę, kvėpavimą, dvasinį buvimą, o dažnai ir patį Dievo veikimą pasaulyje. Jau Filonas Aleksandrietis veikale „De Opificio Mundi“ („Apie pasaulio sukūrimą“, skyriai 28–30) aiškino, kad … [Skaityti toliau…]

Kas yra mariavitai?

Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]

Dogminė konstitucija „Tautų šviesa“ (Lumen gentium)

Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]

Kas yra palaiminimai (Benedictiones)?

Palaiminimai (Benedictiones) – tai trumpi maldos sakiniai, kuriais prašoma Dievo malonės, apsaugos ar dėkojama už Jo gerumą. Lotyniškai Benedictiones reiškia „palaiminimai“. Jie gali būti naudojami liturgijoje, kasdienėse maldose ar įvairiomis progomis. 1. Tradiciniai šventiko sakomi palaiminimai (Mišių pabaigoje ar kitu metu):„Tegul Viešpats jus laimina ir saugo.“„Tegul Viešpats apšviečia savo veidą ir būna jums maloningas.“(Skaičių knyga … [Skaityti toliau…]

Sola Fide: Išgelbėjimas vien tik per tikėjimą

Sola fide – lotyniškas terminas, reiškiantis „vien tik per tikėjimą“ – yra viena iš pagrindinių protestantų Reformacijos doktrinų, suformuluota XVI a. Ši doktrina teigia, kad žmogus yra išgelbėtas ir nuteisinamas Dievo akivaizdoje vien tik per tikėjimą į Jėzų Kristų, o ne per gerus darbus, religines apeigas ar kitus nuopelnus. Sola fide tapo Reformacijos šerdimi, ypač … [Skaityti toliau…]

Benedikto regula (Regula Benedicti)

Regula Benedicti (Benediktinų (Benedikto) regula) – tai vienuolinio gyvenimo taisyklės, kurias parašė šv. Benediktas iš Nursijos, gyvenęs apie 480–547 metus. Tekstas buvo sudarytas maždaug 530 metais Monte Cassino vienuolyne Italijoje. Regula tapo kertiniu dokumentu, formavusiu Vakarų Europos vienuolystę ir dvasinio gyvenimo modelį, kuris dar ir šiandien vadovauja benediktinų bendruomenėms visame pasaulyje. Šv. Benediktas siekė sukurti … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dievo malonė yra viena svarbiausių krikščioniškosios teologijos sąvokų, reiškianti nemokamą ir nepelnytą Aukščiausiojo palankumą bei pagalbą žmogui. Šis dvasinis reiškinys nusako kūrėjo meilę, kuri duodama be jokių išankstinių sąlygų, nuopelnų ar žmogaus pastangų. Biblijoje malonė suvokiama kaip gelbėjanti jėga, keičianti gyvenimą ir suteikianti dvasinę ramybę bei atleidimą. Krikščioniškoje tradicijoje tikima, jog malonė suteikia žmogui vidinės stiprybės atsispirti blogiui ir sekti doros keliu. Ji veikia kaip tiltas, sujungiantis žmogiškąjį silpnumą su dieviškuoju tobulumu bei amžinuoju gyvenimu. Teologai skiria kelias malonės rūšis, pavyzdžiui, laisvinančiąją ir pašventinančiąją, kurios padeda tikinčiajam dvasiškai augti. Ši dovana kviečia žmones mylėti artimą ir dalintis gerumu su aplinkiniais. Kiekvienas asmuo gali patirti šią nematomą atramą kasdieniuose sunkumuose per maldą ir tikėjimą.