Jubiliejaus tradicija kyla iš senovės žydų religinių papročių, užrašytų Senojo Testamento Kunigų knygoje. Šis unikalus įvykis, švenčiamas kas penkiasdešimtaisiais metais, turėjo gilią dvasinę ir socialinę prasmę. Jubiliejus buvo skelbiamas avino rago – hebrajiškai vadinamo yobel – garsais, kurie kvietė visą tautą iš naujo įtvirtinti Dievo teisingumą, atleisti skolas, išlaisvinti vergus ir atkurti socialinę lygybę. Tai … [Skaityti toliau…]
Studiono vienuolyno vienuolio Niceto Pektorato XI a. viduryje parašytas poleminis veikalas Libellus contra Latinos („Knygelė prieš lotynus“), skirtas romėnams, yra vienas ryškiausių teologinių dokumentų, atspindinčių Rytų ir Vakarų krikščionybės takoskyrą Didžiosios schizmos išvakarėse. Šiame tekste, kurį išsaugojo J. P. Migne „Patrologia Latina“ rinkinys, autorius sujungia griežtą teologinę kritiką su nuolankumo retorika, bandydamas įrodyti, kad Vakarų … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kalba „Meminit unusquisque“, pasakyta 1861 m. rugsėjo 30 d., yra dokumentas, kuriame popiežius Pijus IX aptaria svarbius tikėjimo, Bažnyčios autoriteto ir moralinio gyvenimo klausimus. Ši kalba buvo skirta Bažnyčios hierarchams ir tikintiesiems, siekiant sustiprinti jų ryšį su Bažnyčios mokymu ir pabrėžti pareigą ginti tikėjimą nuo klaidingų doktrinų. Pijus IX šioje kalboje pabrėžia Bažnyčios misiją … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Multiplices inter“, paskelbta 1851 m. birželio 10 d., yra vienas iš dokumentų, kuriame nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje, ypač susiję su katalikų tikėjimo gynimu ir kovą prieš klaidamokslius. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, kai visuomenėje plito sekuliarizacijos, racionalizmo ir kitų ideologijų idėjos, keliančios grėsmę krikščioniškajam pasaulėžiūrai. Pagrindinis … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Acerbissimum“, paskelbta 1852 m. rugsėjo 27 d., yra vienas iš dokumentų, kuriuose nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, ypač dėl klaidamokslių plitimo ir visuomenės moralinio nuopuolio. Popiežius išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelis žmonių nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir pasiduoda sekuliarizacijos bei racionalizmo … [Skaityti toliau…]
1862 m. birželio 9 d. popiežius Pijus IX pasakė alokiuciją (kalbą) „Maxima quidem“, kurioje atkreipė dėmesį į esminius klausimus, susijusius su Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimu. Kalba buvo skirta į Romą iškilmėms susirinkusiai tarptautinei vyskupų bei dvasininkijos bendruomenei, o jos tikslas – aptarti Bažnyčios padėtį XIX a. vykstančių gilių socialinių bei politinių pokyčių akivaizdoje. Popiežius … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
„Sirų kronika“, dažnai priskiriama Pseudo-Zacharijui Retoriui, yra vienas įspūdingiausių ir detaliausių VI a. istorinių šaltinių. Tai nėra vieno autoriaus kūrinys, o veikiau milžiniška, protingai sukonstruota kompiliacija, užbaigta apie 569 metus Amidos mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Šis darbas yra gyvybiškai svarbus, nes jis pateikia „rytietišką“ požiūrį į Romos imperijos įvykius, Bažnyčios skilimus ir negailestingus karus su … [Skaityti toliau…]
„Kas ieško, tas randa“ – tai posakis, kuris turi gilias dvasines ir teologines šaknis, ypač susijusias su žmogaus troškimu atrasti Dievą, Jo tiesą ir savo gyvenimo prasmę. Evangelijoje pagal Matą rašoma: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.“ Šis raginimas atskleidžia Dievo norą, kad žmogus aktyviai dalyvautų savo dvasinėje … [Skaityti toliau…]
Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]
Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]