Graikų mitologija – tai gausi dievų, didvyrių ir mitinių būtybių galerija, kuri tūkstantmečius formavo senovės pasaulėvaizdį. Šis sąrašas apima populiariausius graikų dievus, pusdievius ir legendines figūras – nuo galingiausių Olimpo valdovų iki užmarštyje pranykusių, bet ne mažiau įdomių personažų. Čia rasite ir žinomus vardus, kaip Dzeusą ar Afroditę, ir tuos, kurių istorijos slypi šešėlyje, bet … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pranciškus Salezas (Franciscus Salesius) buvo XVII amžiaus pradžios prancūzų dvasininkas, Ženevos vyskupas, Bažnyčios mokytojas ir vienas įtakingiausių dvasinių mokytojų katalikybės istorijoje. Gimęs 1567 metais Salezo pilyje, Savojoje, kilmingoje šeimoje, jis gavo aukščiausio lygio išsilavinimą Paryžiuje ir Padujoje, kur studijavo teisę ir teologiją. Nors tėvas jam planavo puikią pasaulietinę karjerą, Pranciškus pasirinko kunigystę. Jo tarnystė … [Skaityti toliau…]
Šventasis Longinas (lot. Longinus) buvo romėnų centurionas, kuris, pasak krikščioniškosios tradicijos, tarnavo Judėjoje ir dalyvavo Jėzaus Kristaus nukryžiavime. Jo vardas nėra tiesiogiai minimas kanoninėse evangelijose, tačiau jis kildinamas iš graikiško žodžio longche, reiškiančio ietį. Longinas tapatinamas su kareiviu, kuris, norėdamas įsitikinti nuteistojo mirtimi, pervėrė Kristaus šoną, iš kurio ištekėjo kraujas ir vanduo. Pasakojama, kad Longinas … [Skaityti toliau…]
Šventasis Kolumbanas (lot. Columbanus) buvo vienas iškiliausių ir griežčiausių ankstyvųjų viduramžių airių misionierių, vienuolijų pradininkas Europoje bei lotyniškosios kultūros saugotojas, kurio veikla padėjo pamatus Vakarų krikščionijos atgimimui po Romos imperijos žlugimo. Gimęs apie 543 metus Lensterio provincijoje, Airijoje, jis gavo puikų klasikinį išsilavinimą Bangoro vienuolyne, vadovaujamame šv. Komgalo. Būdamas apie keturiasdešimties metų, vedamas „baltosios kankinystės“ … [Skaityti toliau…]
Šventoji Filomena (Philomena) yra viena paslaptingiausių ir labiausiai diskutuojamų krikščionių šventųjų, kurios kultas prasidėjo ne nuo istorinių metraščių, o nuo archeologinio radinio XIX amžiaus pradžioje. 1802 metais Romos Priscilės katakombose darbininkai aptiko kapą, uždengtą trimis terakotinėmis plytomis, ant kurių buvo užrašas „Pax Tecum Filumena“ (lot. ramybė tau, Filomena). Kapo viduje buvo rasti jaunos merginos palaikai … [Skaityti toliau…]
Kapadokijos Tėvai – šventasis Bazilijus Didysis (329–379 m.), šventasis Grigalius Nazianzietis (329–390 m.) ir šventasis Grigalius Nysietis (335–394 m.) – yra vieni svarbiausių IV a. krikščionių teologų, padėjusių pagrindą Trejybės doktrinai ir kovojusių su to meto erezijomis, tokiomis kaip arijonizmas ir pneumatomachų mokymas. Jų raštai, parašyti graikų kalba, pasižymi giliu teologiniu įžvalgumu, filosofiniu tikslumu ir … [Skaityti toliau…]
Kai šiandien bažnyčiose sakome: „Tikiu į vieną Dievą, Tėvą Visagalį…“, dažnai pamirštame, kad šie žodžiai gimė ne šiaip iš maldingos kontempliacijos, bet iš rimtų ginčų, baimių, susipriešinimo ir tikėjimo drąsos. Nicos (325 m.) ir vėliau Konstantinopolio (381 m.) susirinkimuose buvo parašytas tikėjimo tekstas, kuris tapo visų krikščionių – katalikų, ortodoksų, kai kurių protestantų – tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji priežastis (lot. causa prima) religinėje mintyje ir teologijoje yra pamatinė sąvoka, apibūdinanti absoliutų, niekieno nesukurtą visos egzistencijos šaltinį, kuris pats yra savo paties buvimo pagrindas. Šis terminas nurodo į būtį, kuri suteikia pradžią visiems kitiems procesams, dėsniams ir daiktams, tačiau pati nėra pavaldi jokiai išorinei jėgai ar ankstesniam įvykiui. Krikščioniškoje, islamiškoje ir judėjiškoje tradicijose … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie dieviškuosius vardus“ (De Divinis Nominibus arba Περὶ θείων ὀνομάτων) yra sistemiškiausias ir apimtimi didžiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas. Jei kituose savo darbuose autorius kviečia į tylą ir neigimą, tai čia jis gilinasi į teigiamąją arba katafatinę teologiją (theologia kataphatica). Parašytas maždaug V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, šis kūrinys bando atsakyti … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]
Jei Mikalojus Radvila Juodasis buvo Lietuvos Reformacijos architektas ir smegenys, tai jo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis (Mikołaj Radziwiłł Rudy) tapo šio judėjimo skydu, kardu ir nepalaužiamu stulpu. Jei Juodasis uždegė laisvamanybės ugnį, tai Rudasis buvo tas, kuris neleido jai užgesti net tada, kai politiniai vėjai pradėjo pūsti priešinga kryptimi. Jų tandemas buvo toks galingas, kad … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Benedikto XVI 2007 m. vasario 22 d. paskelbtas posinodinis apaštališkasis paraginimas Sacramentum Caritatis yra dokumentas, skirtas Eucharistijos slėpiniui, jo svarbai Bažnyčios gyvenime ir kiekvieno tikinčiojo dvasiniame gyvenime. Dokumentas yra atsakas į 2005 m. vykusį Vyskupų sinodą, kurio tema buvo „Eucharistija kaip Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė“. Šis paraginimas gilina supratimą apie Eucharistiją … [Skaityti toliau…]