Pirmasis laiškas korintiečiams (originalo kalba gr. Πρὸς Κορινθίους Α – Pros Korinthious Alpha, lotyniškai Epistola I ad Corinthios) yra vienas spalvingiausių ir tiesiausių apaštalo Pauliaus raštų. Biblijos kanone jis dažniausiai žymimas santrumpa 1 Kor. Priešingai nei teologiškai abstraktus Laiškas romiečiams, šis kūrinys gimė iš skubių ir labai praktiškų ankstyvosios Bažnyčios rūpesčių, tapdamas savotišku vadovu, kaip … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio komentaras Pradžios knygai – vienas brandžiausių ir ramiausių jo gyvenimo darbų, parašytas jau subrendusio teologo, kuris savo tarnystę pradėjo aiškindamas Psalmyną, o baigė – pirmąja Biblijos knyga. Šis didžiulis trijų tomų veikalas yra tarsi jo teologinės kelionės pabaigos akmuo: čia susitinka visa, ką Liuteris mąstė apie žmogų, nuodėmę, malonę, kūriniją ir Dievo veikimą … [Skaityti toliau…]
Prie vartelių; arba draugiškas pokalbis su tikėjimo ieškančiaisiais apie pasitikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi (angl. Around the Wicket Gate; or, A Friendly Talk with Seekers Concerning Faith in the Lord Jesus Christ) – tai vienas švelniausių ir kartu tiesiausių Čarlzo Hadono Spurdženo tekstų, skirtų žmonėms, kurie jaučia dvasinį nerimą, suvokia savo nuodėmingumą, tačiau vis dar nedrįsta … [Skaityti toliau…]
Proklo veikalas „Šešios knygos apie Platono teologiją“ (The Six Books of Proclus on the Theology of Plato) yra vėlyvasis antikos neoplatonizmo tekstas, kuriame autorius mėgina išskleisti visą Platono filosofijos metafizinę struktūrą kaip nuoseklią teologinę sistemą. Proklas čia nekomentuoja Platono taip, kaip tai darė ankstyvieji akademikai ar net Plotinas; jis kuria savotišką „Platono teologijos architektūrą“, kurioje … [Skaityti toliau…]
Ellen G. White knyga „Didysis ginčas tarp Kristaus ir Šėtono“ (The Great Controversy Between Christ and Satan) yra XIX a. protestantiškosios literatūros kūrinys, suformavęs visą adventistų teologinę sistemą ir tapęs jų pasaulėžiūros ašimi. Autorė jį pristato kaip istorijos, pranašystės ir moralinės filosofijos sintezę, kurioje žmonijos istorija aiškinama kaip ilgai trunkantis dvasinis konfliktas tarp gėrio ir … [Skaityti toliau…]
Apreiškimas Jonui (originalo kalba gr. Ἀποκάλυψις Ἰωάννου – Apokalypsis Iōannou, lotyniškai Apocalypsis Ioannis), dar dažnai vadinamas Jono apokalipse arba tiesiog Apreiškimo knyga, yra paskutinė Šventojo Rašto knyga, vainikuojanti visą Naująjį Testamentą. Biblijos kanone ji žymima santrumpa Apr. Šis kūrinys priklauso apokaliptinei literatūrai, kuriai būdinga gausi simbolika, vizijos ir pranašystės apie pasaulio pabaigą, Dievo teismą bei … [Skaityti toliau…]
Apologia Prima – pažodžiui „Pirmoji gynyba“ arba „Pirmasis apologetinis raštas“ – tai Justino Kankinio (Justinuso Filosofo) kūrinys, parašytas apie 153–155 metus Romoje ir skirtas imperatoriui Antoninui Pijui bei jo sūnums. Tai vienas ankstyviausių ir svarbiausių krikščioniškos apologetikos tekstų, kuriame Justinas mėgina paaiškinti, kas yra krikščionys, kodėl jie persekiojami ir kodėl jų tikėjimas nėra nei pavojingas, … [Skaityti toliau…]
1784–1785 m. Bavarijos kurfiurstas Karolis Teodoras paskelbė ne vieną, o visą seriją ediktų, nukreiptų prieš slaptąsias draugijas — pirmiausia iluminatus ir laisvuosius mūrininkus. Šie dokumentai, vokiškai vadinami Edikte gegen die Illuminaten und Freimaurer, tapo vienu ryškiausių XVIII amžiaus pavyzdžių, kai valstybė oficialiai paskelbė karą intelektualinėms, uždaroms organizacijoms. Ediktų seriją sudaro trys pagrindiniai dokumentai:1784 m. birželio … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
Inanos himnai (Inanna hymns, šir Inana-ke4) – tai seniausi pasaulyje žinomi religiniai poetiniai tekstai, sukurti Senovės Mesopotamijoje (dabartinis Irakas) ir datuojami apie 2300–1800 m. pr. Kr., daugiausia išlikę iš Akkado ir Ur III laikotarpių. Jie buvo skirti deivei Inanai – meilės, karo, audrų, seksualumo, valdžios ir politinės galios dievybei – ir atliko ritualinę, teologinę ir … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
„Didžioji kronika“ (lot. Chronica Majora) – vienas reikšmingiausių XIII a. lotyniškų metraščių, sukurtas Šv. Albano vienuolio Mato Parižiečio (Matthew Paris, apie 1200–1259). Nors kūrinys formaliai apima visą pasaulio istoriją nuo kūrimo, tikroji jo vertė slypi 1235–1259 m. įvykių aprašymuose, kuriuos autorius fiksavo kaip tiesioginis liudininkas ir informacijos rinkėjas. Tai ne sausas įvykių registras, o gyvas, … [Skaityti toliau…]