Veršio kultas yra religinis praktikos fenomenas, kurio esmė – aukso ar kitų medžiagų, veršio garbinimas kaip dievybės simbolis. Šis kultas turi gilias šaknis Artimųjų Rytų senovinėse religijose ir yra paminėtas Biblijoje kaip ypatinga stabmeldystės forma, nukrypusi nuo tikėjimo į vienatinį Dievą. Veršis buvo laikomas vaisingumo, stiprybės ir turto simboliu, todėl jo atvaizdas turėjo ypatingą reikšmę … [Skaityti toliau…]
Malachijo knygoje, ketvirtoje ir paskutinėje Senojo Testamento pranašų knygoje, viena svarbiausių temų yra Dievo raginimas Izraeliui būti ištikimam, įskaitant ištikimybę dešimtinės mokėjime. Dešimtinė – tai praktika, kai žmonės atiduoda dešimtąją savo derliaus, pajamų ar kitų gėrybių dalį Dievui, kaip padėkos ir garbinimo išraišką. Malachijas kritikuoja tautą dėl neištikimybės Dievui, ir viena iš šios neištikimybės apraiškų … [Skaityti toliau…]
Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga, 2 Baruch, Syriac Apocalypse of Baruch, Apocalypsis Baruchi Syriaca) yra žydų apokrifinis apokaliptinis tekstas, parašytas po Jeruzalės sunaikinimo romėnų 70 m. po Kr., nors pasakojimas įrėmintas į Babilonijos laikų istoriją ir priskiriamas Baruchui – pranašo Jeremijo raštininkui. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra ta pati knyga kaip kanoninė Barucho … [Skaityti toliau…]
„Abraomo testamentas“ (gr. Διαθήκη Ἀβραάμ, lot. Testamentum Abrahae, angl. Testament of Abraham) – vienas žymiausių judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės apokrifų, priklausantis vadinamajam „testamentų“ žanrui. Tokiuose tekstuose paprastai pateikiami biblinio veikėjo paskutiniai žodžiai, pamokymai ir dvasinės įžvalgos prieš mirtį. Šiame kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama mirties temai, dieviškajam teismui ir žmogaus gyvenimo pabaigos prasmei, tai yra humoro … [Skaityti toliau…]
Povilo apokalipsė (Apocalypse of Paul, Visio Pauli, Ἀποκάλυψις Παύλου) yra ankstyvosios krikščioniškosios apokaliptinės literatūros kūrinys, kuriame pasakojama apie apaštalo Povilo dvasinę kelionę per dangų ir pragarą. Šis veikalas nėra Naujojo Testamento dalis, tačiau jis remiasi 2 Korintiečiams laiške minimomis Povilo vizijomis ir jas išplėtoja į savarankišką, itin detalų pasakojimą. Tekstas išliko graikų, koptų, etiopų, sirų, … [Skaityti toliau…]
Apokalipsė pagal Petrą (Apocalypse of Peter) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifinis kūrinys, kurio pilnas tekstas iki mūsų dienų neišliko. Šis rašinys ankstyvojoje krikščionybėje buvo laikomas vienu svarbiausių apokaliptinių šaltinių ir tam tikru metu užėmė vietą greta kanoninės Jono apokalipsės. Išlikę liudijimai rodo, kad kūrinys buvo žinomas II–V amžiuje, o kai kuriose bendruomenėse netgi skaitomas liturgiškai. Dėl … [Skaityti toliau…]
Istorija paprastai priklauso nugalėtojams, tačiau krikščionybės aušroje egzistavo stiprus poreikis turėti ne tik dvasinį, bet ir juridinį liudijimą apie įvykius Jeruzalėje. Taip atsirado „Piloto aktai“ arba „Nikodemo evangelija“ – tekstas, kuris savo forma primena oficialią Romos imperijos teismo kroniką. Nors tikrasis šio kūrinio autorius istoriškai nėra žinomas, krikščioniškoji tradicija jį dažniausiai priskiria Nikodemui (Nikódēmos) – … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]
Tomo darbai (Acts of Thomas, Acta Thomae) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifas, pasakojantis apie apaštalo Tomo misiją Indijoje. Kūrinys nėra kanoninis, tačiau turėjo reikšmės Sirijos ir Indijos krikščionių bendruomenėms. Tekste pateikiami Tomo kelionių epizodai, mokymas, žmonių atsivertimai ir jo mirtis kaip tikėjimo liudijimas. Pasakojimas jungia kelionės motyvus, dialogus, pamokymus ir stebuklų aprašymus, todėl kūrinys laikomas romaninės … [Skaityti toliau…]
Skaičius 4 daugelyje religijų simbolizuoja visatą, tvarką, stabilumą ir dažnai yra susijęs su gamtos ciklais bei pasaulio kryptimis. Šis skaičius dažnai pasirodo religiniuose tekstuose, ritualuose ir simbolikoje, ypač judaizme, krikščionybėje, budizme ir hinduizme. Jis žymi pilnatvę laikiname pasaulyje, struktūrą, kurią Dievas ar kosminė tvarka suteikia kūrinijai. Filonas Aleksandrietis veikale „Apie pasaulio sukūrimą“ (De Opificio Mundi, … [Skaityti toliau…]
Mozė ir jo išvedimas iš Egipto yra viena iš svarbiausių istorijų judaizme, krikščionybėje ir islame. Ši istorija pasakojama Biblijos Išėjimo knygoje (Antroji Biblijos knyga), kurioje aprašoma, kaip Mozė, vedamas Dievo, išvedė izraelitus iš Egipto vergijos į Pažadėtąją žemę. Tai yra esminė žydų tautos formavimo dalis, simbolizuojanti išlaisvinimą, Dievo stebuklus ir sandoros tarp Dievo ir izraelitų … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo potvynio pasakojimas, susijęs su išminčiumi Manu ir dievo Višnu įsikūnijimu kaip Matsya (žuvis), yra viena iš seniausių ir svarbiausių potvynio legendų Indijos mitologijoje. Ši istorija pasakoja apie dievišką įspėjimą apie artėjantį tvaną, pasaulio sunaikinimą ir gyvybės išsaugojimą, siekiant pradėti naują žmonijos ciklą. Šis pasakojimas turi daug panašumų su kitais pasaulinio potvynio mitais, tokiais kaip … [Skaityti toliau…]