Paieškos rezultatai (566) pagal: Dešimt dievo įsakymų

Martinas Liuteris

Martynas Liuteris (vok. Martin Luther, tikrasis vardas greičiausiai Martin Luder, variantai: Ludher, Lutherus; 1483–1546) – vokiečių teologas, vienuolis, Biblijos vertėjas ir universiteto profesorius, laikomas Protestantų Reformacijos pradininku. Jo sąmoningas pavardės keitimas į „Luther“, siejamas su graikišku žodžiu eleutherios (ἐλεύθερος – „laisvas“), atspindėjo jo siekį išlaisvinti tikėjimą nuo Katalikų Bažnyčios dogmų. Liuterio drąsa, uždegusi Reformacijos liepsną, … [Skaityti toliau…]

Religija buvo pirmoji politinė sistema

Žvelgiant į civilizacijos pradžią, tampa akivaizdu, kad religija kilo ne tik iš žmogaus noro suprasti pasaulį ar paaiškinti mirtį, gyvybę ir gamtos reiškinius. Ji atsirado ir kaip atsakas į visai žemišką problemą: kaip suvaldyti augančias bendruomenes, kuriose žmonės jau nebebuvo vieni kitus pažįstantys giminaičiai. Kai pirmykštės gentys virto didesnėmis gyvenvietėmis derlingajame pusmėnulyje, iškilo būtinybė sukurti … [Skaityti toliau…]

Mozė liepė gerti sudeginto aukso veršio pelenus

Ši neįprasta ir dažnai pamirštama istorija randama Biblijoje, Išėjimo knygos 32 skyriuje. Tai pasakojimas apie vieną dramatiškiausių momentų Izraelio tautos kelionėje iš Egipto. Pasakojimas priklauso seniausiam biblinės tradicijos sluoksniui, siejamam su Mozės laikais, kai tauta dar tik formavosi ir mokėsi, ką reiškia gyventi pagal vieno Dievo įstatymus. Viskas prasidėjo tuo metu, kai Mozė buvo užkopęs … [Skaityti toliau…]

Dekalogas norintiems gyventi teisingai

Kas yra Dekalogas? Dekalogas (lot. Decalogus, angl. The Ten Commandments, *hebr. ‏עשרת הדברות), dar vadinamas Dešimčia Dievo įsakymų, yra kertinis moralės principų rinkinys, randamas Senojo Testamento tekstuose. Jis laikomas pamatiniu tiek žydų, tiek krikščionių tikėjimo pamatu, o jo idėjos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia ir islamo kultūrą. Tradicija pasakoja, kad Mozei, užkopusiam į Sinajaus kalną, šiuos … [Skaityti toliau…]

Hamurabio kodeksas

Hamurabio kodeksas (Codex Ḫammurapi, apie 1754 m. pr. Kr.) yra vienas geriausiai išlikusių ir išsamiausių senovės Mesopotamijos teisės paminklų. Šį kodeksą sudarė šeštasis pirmosios Babilono dinastijos karalius Hamurabis, valdęs apie 1792–1750 m. pr. Kr. Nors tai nėra seniausias žinomas įstatymų rinkinys (pavyzdžiui, Ur-Namu kodeksas yra senesnis), Hamurabio stela išsiskiria savo apimtimi, sistemingumu ir fiziniu išlikimu. … [Skaityti toliau…]

Kas yra sandora?

Sandora yra viena iš svarbiausių sąvokų, apibrėžiančių Dievo ir žmogaus santykį Biblijoje. Šis terminas nusako Dievo pažadą ir įsipareigojimą žmonėms, kuriam atsako žmogaus ištikimybė ir paklusnumas. Sandoros reikšmė kyla iš hebrajų žodžio „berit“, kuris vartojamas apibūdinti sutartį, sąjungą ar įžadą. Sandora yra Dievo meilės ir ištikimybės ženklas, per kurį Jis atskleidžia savo planą žmonijai. Pirmasis … [Skaityti toliau…]

Kas yra Dieviškoji teisė?

Dieviškoji teisė (lot. ius divinum) yra sąvoka, reiškianti Dievo nustatytas taisykles ar normas, kurios grindžiamos dieviška valia arba apreiškimu. Tai yra pagrindinis religinių teisinių sistemų elementas, kurio šaltiniu laikomas Dievo žodis, perduotas per šventraščius, pranašus ar religinę tradiciją. Terminas buvo vartojamas jau Antikos laikais ir išliko aktualus per viduramžius, renesansą bei naujuosius laikus, kai teologai … [Skaityti toliau…]

Krikščioniško tikėjimo pagrindai

„Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) yra vienas reikšmingiausių protestantų reformacijos teologinių tekstų, kuriuos parašė Jonas Kalvinas. Pirmasis šio veikalo leidimas buvo paskelbtas 1536 metais, kai Kalvinas buvo vos 27 metų amžiaus. Ši knyga tapo pagrindiniu kalvinizmo doktrinos tekstu ir turėjo didelę įtaką protestantų teologijos plėtrai, formuojant daugelio reformuotų Bažnyčių mokymą. Jonas Kalvinas buvo vienas … [Skaityti toliau…]

Sandoros skrynia Etiopijoje

Sandoros skrynia (hebrajiškai Aron ha‑Brit) yra viena iš paslaptingiausių ir švenčiausių relikvijų, kada nors minėtų religiniuose tekstuose. Judaizmo tradicijoje ji buvo laikoma Dievo buvimo ženklu tarp žmonių, o jos viduje, pagal Senąjį Testamentą, buvo saugomos Dešimt Dievo įsakymų plokštės, Aarono lazda (kunigystės teisėtumo ženklas, stebuklingai pražydusi kaip Dievo pasirinkimo įrodymas) ir mana (dangiškas maistas, kuriuo … [Skaityti toliau…]

Augsburgo išpažinimas

„Augsburgo išpažinimas“ (Confessio Augustana) – Reformacijos dokumentas, parengtas Philipo Melanchthono (Filipas Melanchtonas) ir 1530 m. pristatytas imperatoriui Karoliui V per Reichstago susirinkimą Augsburge. Tai aiškus, santūrus ir teologiškai nuoseklus liuteroniškosios tradicijos tikėjimo išdėstymas, kuriuo siekta parodyti, kad naujoji reformuota teologija nėra naujovė, bet grįžimas prie apaštalinės ir patristinės krikščionybės. Tekstas prasideda išsamia įžanga imperatoriui, kurioje … [Skaityti toliau…]

Sinajaus kalnas

Sinajaus kalnas (hebrajų k. סִינַי – Sīnay, galbūt siejamas su semitų šaknimi s-n-y, reiškiančia „dantytą, aštrų kalną“, arba su deivės Sin vardu) yra viena švenčiausių vietų judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose. Šis kalnas Biblijoje dažnai vadinamas ir kitu vardu – Horebas (hebrajų k. חֹרֵב – Hōrēv, kilęs iš šaknies ḥ-r-v, reiškiančios „sausra“, „išdžiūvimas“, „dykuma“). Abu … [Skaityti toliau…]

Išėjimo knyga

Išėjimo knyga (Exodus, hebrajiškai שְׁמוֹת – Šemot, „Vardai“) yra antroji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, pradėtą Pradžios knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių – „Šie yra vardai“, o graikiškas Exodus reiškia „išėjimą“ arba „išvadavimą“. Šis pavadinimas tiksliai nusako pagrindinę knygos temą: Dievo veikimą išlaisvinant Izraelio tautą iš Egipto vergijos ir … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dešimt dievo įsakymų?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dešimt Dievo įsakymų yra pamatinės moralės taisyklės, kurias Senajame Testamente Mozė gavo ant Sinajaus kalno. Šie priesakai buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių ir tapo sandoros tarp Dievo bei išrinktosios tautos pagrindu. Pirmieji keturi įsakymai nurodo žmogaus pareigas Kūrėjui, o likusieji šeši apibrėžia teisingus tarpusavio santykius visuomenėje. Šventajame Rašte pasakojama, kad šios tiesos padėjo klajojančiai tautai išlaikyti dvasinę tvarką dykumoje. Krikščioniškoje tradicijoje šie priesakai suprantami ne kaip laisvės suvaržymas, o kaip saugus kelias į prasmingą bei laimingą gyvenimą. Jėzus Kristus vėliau visą šį moralinį kodeksą sutraukė į dvigubą meilės įsakymą Dievui ir artimui. Šiandien šios vertybės išlieka visuotinio žmonių sugyvenimo pamatu, saugančiu gyvybę, tiesą ir pagarbą kiekvienam asmeniui.