Apreiškimas Jonui (originalo kalba gr. Ἀποκάλυψις Ἰωάννου – Apokalypsis Iōannou, lotyniškai Apocalypsis Ioannis), dar dažnai vadinamas Jono apokalipse arba tiesiog Apreiškimo knyga, yra paskutinė Šventojo Rašto knyga, vainikuojanti visą Naująjį Testamentą. Biblijos kanone ji žymima santrumpa Apr. Šis kūrinys priklauso apokaliptinei literatūrai, kuriai būdinga gausi simbolika, vizijos ir pranašystės apie pasaulio pabaigą, Dievo teismą bei … [Skaityti toliau…]
Maurus – tai europiečių vartotas pavadinimas, kuriuo viduramžiais buvo vadinamos įvairios musulmonų Šiaurės Afrikos ir Iberijos pusiasalio bendruomenės. Tai ne viena tauta, o platus kultūrinis ir religinis terminas, apimantis arabus, berberus, mišrios kilmės musulmonus ir net kai kuriuos juodaodžius afrikiečius. Žodis kilo iš senovės Mauretania regiono ir ten gyvenusių Maure genčių, o vėliau europiečiai juo … [Skaityti toliau…]
Apologia Prima – pažodžiui „Pirmoji gynyba“ arba „Pirmasis apologetinis raštas“ – tai Justino Kankinio (Justinuso Filosofo) kūrinys, parašytas apie 153–155 metus Romoje ir skirtas imperatoriui Antoninui Pijui bei jo sūnums. Tai vienas ankstyviausių ir svarbiausių krikščioniškos apologetikos tekstų, kuriame Justinas mėgina paaiškinti, kas yra krikščionys, kodėl jie persekiojami ir kodėl jų tikėjimas nėra nei pavojingas, … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
„Laiškas hinduistui“ (angl. „A Letter to a Hindu“) – 1908 m. parašytas trumpas, bet labai įtakingas Levo Tolstojaus tekstas. Jis parašytas atsakant į indų nacionalisto Tarak Natho Dattos laišką, kuriame šis prašė Tolstojaus nuomonės apie Indijos nepriklausomybės judėjimą ir britų kolonijinį valdymą. Tolstojus laiške kritikuoja smurtą, imperijų logiką ir bet kokią valdžią, kuri remiasi jėga. … [Skaityti toliau…]
„Urvų knyga“ arba „Olos knyga“ (angl. Book of Caverns) – vienas iš trijų didžiųjų Naujosios Karalystės pomirtinio pasaulio tekstų, išryškėjusių Ramzio VI laikais (apie XII a. pr. Kr.), vėlyvojoje Ramzidų epochoje. „Urvų knyga“ yra teologinis kelias per šešis urvus – vietas, kur vyksta Osirio regeneracija, chaoso jėgų sutramdymas ir mirusiųjų atskyrimas į palaimintuosius ir pasmerktus. … [Skaityti toliau…]
Inanos himnai (Inanna hymns, šir Inana-ke4) – tai seniausi pasaulyje žinomi religiniai poetiniai tekstai, sukurti Senovės Mesopotamijoje (dabartinis Irakas) ir datuojami apie 2300–1800 m. pr. Kr., daugiausia išlikę iš Akkado ir Ur III laikotarpių. Jie buvo skirti deivei Inanai – meilės, karo, audrų, seksualumo, valdžios ir politinės galios dievybei – ir atliko ritualinę, teologinę ir … [Skaityti toliau…]
1912 metais išleista Emilo Diurkheimo knyga „Elementariosios religinio gyvenimo formos“ laikoma viena svarbiausių sociologijos ir religijos tyrimų klasikų. Diurkheimas, prancūzų sociologijos tėvas, gimęs 1858 m. žydų rabino šeimoje, tačiau pats netikintis, siekė religiją analizuoti ne kaip teologą ar filosofą, o kaip mokslininką – griežtai empiriniu ir sociologiniu požiūriu. Šis veikalas – tai jo gyvenimo kulminacija: … [Skaityti toliau…]
XX a. pradžioje Frankas Byronas Jevonsas savo veikale „Dievo idėja ankstyvosiose religijose“ (orig. The Idea of God in Early Religions) pabandė atkurti, kaip mąstė pirmykštis žmogus – ne sausai, o kaip gyvą, besiformuojantį pasaulėvaizdį. 1910 m. Kembridže išleista knyga tapo bandymu suprasti, kaip bendruomenės, gyvenusios nuolatinėje gamtos stichijų baimėje, pamažu perėjo prie sąmoningo dievybių garbinimo: … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]