Didysis himnas Atonui arba Akhenatono himnas Atonui (A Hymn of Praise of Her-aakhuti arba Great Hymn to Aten) yra vienas seniausių ir reikšmingiausių pasaulio religinių tekstų, sukurtas XIV a. pr. Kr. Egipto faraono Echnatono valdymo laikotarpiu. Jis skirtas dievui Atonui — saulės diskui, kurį Echnatonas iškėlė kaip vienintelį tikrą dievą, taip sukūręs pirmąją žinomą monoteistinę … [Skaityti toliau…]
Zaratustros giesmės (avestiškai Gāθās, graikiškai Zoroastrou Asmata – „Zoroastro giesmės“) yra seniausias ir švenčiausias Zoroastrizmo tekstas. Tai religinės poezijos rinkinys, kuriame išsaugoti pranašo Zaratustros (graikiškai Zoroastro) žodžiai. Pats vardas Zaraθuštra kilęs iš senosios avestų kalbos, reiškiančios „aukso kupranugarį“ arba, kai kurių aiškinimu, „senos dvasios šviesą nešantį žmogų“. Graikai jį perėmė kaip Zoroastres, todėl Vakarų pasaulyje … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų … [Skaityti toliau…]
An-Nisā – ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, todėl joje dominuoja socialinės, teisinės ir bendruomeninės temos. Pavadinimas reiškia „Moterys“, nes didelė dalis teksto skirta moterų teisėms, šeimos santykiams, santuokai, paveldėjimui ir visuomenės struktūrai. Tai viena iš ilgiausių surų – 176 eilutės, turinčios tiek teologinį, tiek socialinį svorį. Ji laikoma viena iš trijų pagrindinių surų, kurios … [Skaityti toliau…]
Al-A‘raf yra septintoji Korano sura, viena ilgiausių, turinti du šimtus šešias eiles. Ji priskiriama prie mekitų surų, nes buvo apreikšta pranašui Muchamedui dar gyvenant Mekoje, ir išsiskiria savo turinio turtingumu bei plėtojamu pasakojimu apie ankstesnių pranašų patirtis. Pavadinimas „Al-A‘raf“ reiškia „Aukštumos“ arba „Pakilimai“ ir kilo iš vietos, minimos šioje suroje – tai simbolinė riba tarp … [Skaityti toliau…]
Hud (11-oji sūra) – viena iš reikšmingiausių Mekos laikotarpio Korano sūrų, turinti 123 eilutes (ajatus). Ji pavadinta pranašo Hudo (هُود) vardu, kuris minimas joje kaip vienas iš Dievo pasiuntinių, siųstų Ado tautai – senovinei giminei, gyvenusiai pietinėje Arabijos dalyje. Ši sūra pasižymi itin moraliniu ir perspėjamu tonu. Joje daug kalbama apie Dievo teisingumą, atpildą, kantrybę … [Skaityti toliau…]
Sūra „Ibrahim“ yra keturioliktasis Korano skyrius, turintis penkiasdešimt dvi eilutes. Jos pavadinimas kilo iš pranašo Abraomo (Ibrahimo) vardo, kuris islamo tradicijoje laikomas vienu iš svarbiausių tikėjimo tėvų – žmogumi, kuris visiškai pasitikėjo Dievu, pakluso Jo valiai ir atmetė stabmeldystę. Tai viena iš vadinamųjų Mekos laikotarpio sūrų, apreikštų pranašui Mahometui dar prieš jo išvykimą į Mediną, … [Skaityti toliau…]
Sura Maryam yra devynioliktoji Korano dalis, priklausanti mekinio laikotarpio apreiškimams. Tai reiškia, kad pranašas Muhammadas ją paskelbė dar gyvenant Mekoje, kai islamo bendruomenė buvo nedidelė ir patyrė spaudimą. Tekstas sudarytas iš 98 eilučių, kurios perteikia keletą reikšmingų pasakojimų. Sura pavadinta Marijos vardu – musulmonams ji žinoma kaip Maryam, o krikščioniškoje tradicijoje kaip Mergelė Marija. Korane … [Skaityti toliau…]
Veleso knyga (dar vadinama Veleso lenta, Veleso lentelės, Velės knyga, Велесова книга, Книга Велеса, Book of Veles) – tai prieštaringai vertinamas tekstas, kuris, pasak jo šalininkų, yra senovės slavų religinės, mitologinės ir istorinės tradicijos palikimas, o pagal daugumą akademinių tyrimų – XX amžiaus falsifikatas. Pats tekstas tariamai buvo išraižytas ant medinių lentelių senąja slavų kalba … [Skaityti toliau…]
Šv. Teodoro katedra Kišiniove yra vienas svarbiausių Moldovos rusų ortodoksų bažnyčios statinių, kuris ne tik reprezentuoja religinę bendruomenę, bet ir yra svarbus istorinis bei kultūrinis paminklas. Ši katedra stovi Moldovos sostinėje Kišiniove ir tarnauja kaip rusų ortodoksų bendruomenės dvasinis centras. Katedra buvo pastatyta XIX a. pradžioje, kai Moldovoje buvo stipri rusų įtaka, ypač po to, … [Skaityti toliau…]