„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
„Ksantipės ir Poliksenos darbai“ (angl. The Acts of Xanthippe and Polyxena), kai kuriuose rankraščiuose vadinami ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Life and Conduct of the Holy Women, Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Šventųjų moterų Ksantipės, Poliksenos ir Rebekos gyvenimas ir elgsena“) arba tiesiog The Acts of Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Ksantipės, Poliksenos ir … [Skaityti toliau…]
Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios reformatoriai yra istorinės figūros, kurios inicijavo ir įgyvendino Bažnyčios reformos judėjimus, siekdamos pertvarkyti religinį gyvenimą, Bažnyčios struktūras ir mokymą. Jų veikla buvo atsakas į viduramžių pabaigoje susiklosčiusias problemas, tokias kaip moralinis Bažnyčios autoritetų nuosmukis, pernelyg didelis pasaulietinis įsitraukimas į religiją ir atotrūkis tarp dvasininkų bei paprastų tikinčiųjų. Reformatorių pastangos pakeitė krikščioniškojo tikėjimo istoriją ir … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Mato evangelija (Evangelium Pseudo-Matthaei) yra vienas įtakingiausių ir labiausiai paplitusių lotyniškų apokrifų krikščionybės istorijoje. Nors šis kūrinys niekada nebuvo įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, jo poveikis Vakarų Europos kultūrai, menui ir liaudies pamaldumui buvo milžiniškas. Tekstas buvo parašytas lotynų kalba maždaug VII a. pradžioje, tikriausiai viename iš Prancūzijos ar Italijos vienuolynų. Autorius, kurio tikroji tapatybė … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikiniam žmogui diena dažnai primena nesibaigiančią užduočių eilę: reikia suspėti, atsakyti, nuvažiuoti, sutvarkyti, neužmiršti. Laikas tapo brangiausia valiuta, kurią nuolat kažkam išleidžiame, dažnai net nepastebėdami, kaip dienos ištirpsta rutinoje. Dėl to posakis „paaukoti dieną“ šiandienos ausiai skamba neįprastai. Paaukoti pinigų ar daiktų mes mokame, tačiau paaukoti visą dieną – reiškia atiduoti tai, ko niekada nebesugrąžinsi. … [Skaityti toliau…]
KatalikybėŽodis kilęs iš graikiško katholikós, reiškiančio „visuotinis“ arba „bendras“. Lietuviškai vartojamas kaip apibūdinimas Romos katalikų tikėjimui, kuriam vadovauja popiežius. Kitomis kalbomis: anglų – Catholicism, lotynų – Catholica religio, rusų – католицизм. Katalikybė ilgus šimtmečius formavo Europos kultūrą, teisę, švietimą ir meną, todėl žodis dažnai siejamas ne tik su religija, bet ir su plačia civilizacijos tradicija. … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikinis pasaulis mus nuolatos atakuoja triukšmu: pranešimai telefone, darbai, skubėjimas ir nesibaigiantis minčių srautas galvoje. Žmonės ieško būdų sustoti, todėl meditacija tapo itin populiari. Tačiau išgirdę žodį „meditacija“, daugelis pirmiausia pagalvoja apie Rytų praktikas, kojų sukryžiavimą ir bandymą „ištuštinti“ protą. Krikščioniška meditacija (Meditatio Christiana) veikia visiškai kitaip. Tai bandymas „užpildyti“ save kitu asmeniu – Dievu. … [Skaityti toliau…]
Induizmas – seniausia pasaulio religija, susiformavusi maždaug 2000 m. pr. Kr. Ši religija neturi vieno įkūrėjo ar pranašo. Tai labai įvairialypė tradicija, tačiau ją jungia Brahmano samprata – nesikeičiantis Absoliutas, pirminė realybė, egzistuojanti anapus kasdienio matomo pasaulio. Hinduizmas ar induizmas? Abu terminai vartojami lietuvių kalboje: hinduizmas dažnesnis šiuolaikinėje vartosenoje, o induizmas laikomas norminiu lietuvišku variantu. … [Skaityti toliau…]
Santrumpa IHS yra viena iš labiausiai žinomų krikščioniškų simbolių, naudojamų daugelyje bažnyčių, altorių ir liturginių daiktų. Ji kilo iš graikų kalbos ir yra Kristaus vardo „Jėzus“ (Ἰησοῦς) pirmosios trys raidės. Graikiškai Jėzaus vardas rašomas Iēsous (ΙΗΣΟΥΣ), tad šios trys raidės – Iota (Ι), Eta (Η) ir Sigma (Σ) – tapo simboliu Kristui žymėti. Istorija ir … [Skaityti toliau…]