Kai žmogus auga be aiškaus tikėjimo pagrindo, be tų ritualų, kurie nuo vaikystės tampa įpročiu, pasaulis atrodo kaip didelis labirintas. Tiek daug kelių – krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas, judaizmas, o dar ir ateizmas, kuris atsisako antgamtinio kelio. Kaip išsirinkti? Gal pradėti nuo savęs: ko ieškai gyvenime? Ramybės, taisyklių, bendruomenės, ar tiesiog laisvės nuo klausimų? Pasirinkimas … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
Romos katekizmas – tai tas pats dokumentas, kaip ir Tridento katekizmas arba Pijaus V katekizmas. Visi trys pavadinimai reiškia vieną ir tą patį 1566 m. oficialų Katalikų Bažnyčios katekizmą. Kodėl „Romos“? Kodėl „Tridento“? Kodėl „Pijaus V“? Jis nėra skirtas vaikams ar pradedantiesiems (kaip vėlesni trumpi katekizmai), o pirmiausia kunigams – kad jie turėtų tikslų, išsamų … [Skaityti toliau…]
Deizmas – tai filosofinė ir religinė kryptis, išpopuliarėjusi XVII–XVIII amžiaus Apšvietos laikotarpiu. Pats žodis kilęs iš lotyniško deus („Dievas“), iš kurio susiformavo terminas deismus („deizmas“) ir deista („deistas“). Tai artima graikiškam theos („Dievas“), iš kurio kilo „teizmas“, tačiau deizmas reiškia kitokį požiūrį į Dievą. Deistas (deista) tiki, kad pasaulį sukūrė Aukščiausiasis Kūrėjas, bet jis nebesikiša … [Skaityti toliau…]
Saliamono psalmės, originaliai lotyniškai vadinamos Psalmi Salomonis, o graikiškai Ψαλμοὶ Σολομῶντος, slepia 18 giesmių rinkinį, priskirtą legendiniam karaliui, nors iš tiesų kilo iš pirmojo amžiaus prieš Kristų žydų bendruomenės. Šie tekstai, išlikę tik graikiškose versijose, nors galbūt pradžioje rašyti hebrajiškai, atskleidžia Jeruzalės gyventojų skausmą ir troškimus romėnų okupacijos metu. Pompejus, romėnų generolas, 63 metais prieš … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]