Ketvirtoji Makabėjų knyga (graikiškai τὸ τέταρτον βιβλίον Μακκαβαίων, angl. Fourth Book of Maccabees) – filozofinis-pamokomasis kūrinys, parašytas graikų kalba maždaug I a./II a. po Kr. autoriaus nežinomas, tačiau manoma, kad jį sukūrė helenistinio judaizmo atstovas, pažįstantis graikų filosofiją, ypač stoikizmą. Knygoje pabrėžiama mintis: ištikima ir pamaldi išmintis (reason) valdo aistras. Teksto pradžioje analizuojama proto ir … [Skaityti toliau…]
Trečioji Makabėjų knyga (Third Book of Maccabees, graikiškai Τρίτον βιβλίον Μακκαβαίων – Tríton biblíon Makkabaíon, lotyniškai Tertius Machabaeorum) yra deuterokanoninis judaizmo ir krikščionybės tekstas, parašytas graikų kalba žydų diasporos aplinkoje, tikėtina Aleksandrijoje. Nors pavadinime minimi Makabėjai, knygos turinys nėra susijęs su Makabėjų sukilimu Palestinoje. Vietoje to pasakojimas nukelia į Egiptą, kur žydų bendruomenė susiduria su … [Skaityti toliau…]
Žalioji kankinystė krikščionybėje reiškia tikėjimo liudijimą per savanorišką atgailą, asketišką gyvenimą ar ištvermę gyvenimo išbandymuose, nesusijusiuose su tiesioginiu persekiojimu ar kraujo praliejimu, skirtingai nei raudonoji (mirtis už tikėjimą) ar baltoji (kančios, tremtis) kankinystės. Ši kankinystės forma, simboliškai siejama su žalia spalva, atspindinčia augimą, atsinaujinimą ir viltį, pabrėžia dvasinę kovą ir atsidavimą Dievui per kasdienį gyvenimą, … [Skaityti toliau…]
„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]
Epistola ad Philippenses – taip lotyniškai vadinamas Polikarpo laiškas filipiečiams, vienas gražiausių ir nuoširdžiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 110–135 metus po Kristaus. Jo autorius – šv. Polikarpas, Smirnos vyskupas, laikomas apaštalo Jono mokiniu ir vienu iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Tai vienintelis autentiškas jo paties raštas, išlikęs iki mūsų dienų. Laiškas skirtas Filipų bendruomenei, kuri … [Skaityti toliau…]
Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]
Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Didachė (gr. Διδαχή, reiškia „mokymas“) – vienas seniausių krikščioniškų raštų, parašytas tikėtina I a. pabaigoje arba II a. pradžioje, maždaug tuo pačiu metu, kai buvo rašomi paskutiniai Naujojo Testamento tekstai. Pilnas originalus pavadinimas graikų kalba – Διδαχὴ τῶν δώδεκα ἀποστόλων, lietuviškai „Dvylikos apaštalų mokymas“, o lotyniškai – Doctrina duodecim Apostolorum. Angliškai jis dažniausiai vadinamas The … [Skaityti toliau…]
Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas, lotyniškai Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (sutrumpintai CCEO), yra pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis Rytų apeigų katalikų Bažnyčių gyvenimą. Jį 1990 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II, siekdamas, kad visos Rytų katalikų Bažnyčios, išlaikydamos savo dvasinį paveldą ir savitą liturginę tradiciją, turėtų bendrą teisinį pagrindą, atitinkantį jų istoriją ir santykį su Romos Sostu. … [Skaityti toliau…]
TIKĖJIMO AKTAS Viešpatie Dieve, tvirtai tikiu ir išpažįstu visa, ką teikia šventoji Katalikų Bažnyčia ir ką apreiškei Tu, Dieve, būdamas amžinoji tiesa ir išmintis, kuri negali klysti nei klaidinti. Tuo tikėdamas esu pasiryžęs gyventi ir mirti. Amen. VILTIES AKTAS Viešpatie Dieve, viliuosi per tavo malonę gauti visų nuodėmių atleidimą ir amžinąją laimę po šio gyvenimo, … [Skaityti toliau…]