Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo ir liaudies tikėjimų istorijoje nedaug knygų turi tokį prieštaringą ir mistišką statusą kaip „Šeštoji ir septintoji Mozės knygos“ (The Sixth and Seventh Books of Moses). Nors Biblijos kanonas oficialiai baigiasi Penkiaknyge, šis XVIII–XIX a. sandūroje iškilęs grimoaras pretenduoja į „prarastąsias“ žinias, kurias Dievas esą patikėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tačiau kurios buvo nuslėptos … [Skaityti toliau…]
Jei reikėtų įvardyti vieną kūrinį, kuris tapo Vakarų ezoterikos „aukso standartu“ ir sujungė tamsiuosius viduramžius su intelektualiuoju Renesansu, tai būtų Heinricho Cornelius Agrippos von Nettesheimo (1486–1535) šedevras „Trys okultinės filosofijos knygos“ (De occulta philosophia libri tres). Parašytas apie 1509–1510 metus, tačiau pilnai išleistas tik 1531–1533 m. Kelne ir Antverpene, šis veikalas tapo pirmąja sisteminga magijos … [Skaityti toliau…]
Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]
Vienos ir Liono bažnyčių laiškas (gr. Ἐπιστολὴ τῶν ἐκκλησιῶν Βιέννης καὶ Λουγδούνου, lot. Epistola Ecclesiarum Viennensis et Lugdunensis, angl. Letter of the Churches of Vienne and Lyons) yra vienas seniausių ir labiausiai sukrečiančių ankstyvosios krikščionybės dokumentų. Tai liudytojų pasakojimas apie 177 m. po Kr., valdant imperatoriui Markui Aurelijui, vykusius žiaurius krikščionių persekiojimus Galijoje (dabartinė Prancūzija). … [Skaityti toliau…]
Trečiojo amžiaus Roma buvo tikras religinis katilas, kuriame virė ne tik oficialus krikščionių mokymas, bet ir dešimtys paslaptingų, mistinių ir dažnai radikalių grupių. Šio chaoso sūkuryje stovėjo viena griežčiausių ir intelektualiausių ano meto figūrų – Hipolitas Romietis (apie 170–235 m.). Jo monumentalus veikalas „Visų erezijų paneigimas“ (gr. Κατὰ πασῶν αἱρέσεων ἔλεγχος, lot. Refutatio Omnium Haeresium, … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės amžiais kova dėl „teisingo tikėjimo“ vyko ne laboratorijose, o raštinėse ir prie sakyklų. Traktatas „Prieš aštuonias erezijas“ – graikiškai Κατὰ ὀκτὼ αἱρέσεων, lotyniškai Contra Octo Haereses, taip pat vadinamas De Octo Haeresibus – tai paslaptingas, tik fragmentais mus pasiekęs dokumentas, priskiriamas Ireniejui Lioniečiui (II a. pab.). Nors Ireniejus geriausiai žinomas dėl savo milžiniško … [Skaityti toliau…]
1949 metais Oksfordo universiteto profesorius Gilbertas Ryle’as (Gilbert Ryle) išleido knygą, kuri sudrebino filosofijos pamatus. Veikale „Proto koncepcija“ (The Concept of Mind) jis pavartojo ironišką frazę „vaiduoklis mašinoje“ (the ghost in the machine), norėdamas pašiepti šimtmečius gyvavusį požiūrį į žmogų. Ryle’as metė iššūkį pačiam René Descartes’ui (Dekartui), teigdamas, kad mes tūkstantį metų mąstėme apie save … [Skaityti toliau…]
Septintojo amžiaus viduryje parašyta armėnų vyskupo Sebeoso kronika, žinoma originaliu pavadinimu Պատմութիւն Себէոսի (Patmut‘iwn Sebeosi, liet. „Sebeoso istorija“, angl. Sebeos’ History / The History of Sebeos), yra vienas iš nedaugelio tekstų, leidžiančių mums stebėti, kaip senovės pasaulis – Persijos Sasanidų ir Bizantijos imperijų didybė – subyrėjo į šipulius, užleisdamas vietą naujai, nenuspėjamai jėgai. Roberto Bedrosiano … [Skaityti toliau…]
Slaptoji Morkaus evangelija (angl. Secret Gospel of Mark) – tai kontroversiškas tekstas, apie kurio egzistavimą sužinota tik 1958 metais. Pavadinimas „Morkaus“ vartojamas todėl, kad pačiame radinyje – Klemenso Aleksandriečio laiške – tiesiogiai teigiama, jog šią „labiau dvasinę“ versiją parašė pats evangelistas Morkus. Pasak Klemenso, po to, kai Petras mirė kankinio mirtimi Romoje, Morkus atvyko į … [Skaityti toliau…]
Ketvirtojo amžiaus pabaigoje, kai krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija, Bažnyčios tėvams iškilo naujas uždavinys – nubrėžti aiškias ribas tarp to, kas yra tikrasis tikėjimas, ir to, ką jie laikė klaida. Šiaurės Italijoje, Brešos (Brixia) mieste, vyskupas Filastrijus (Philastrius) nusprendė imtis titaniško darbo. Apie 380–385 metus jis parašė veikalą „Įvairių erezijų knyga“ (Diversarum Hereseon Liber), … [Skaityti toliau…]
Šv. Irenėjus Lionietis (Irenaeus Lugdunensis) apie 180 metus parašė vieną svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų – „Adversus Haereses“ (Prieš erezijas). Šis penkių knygų traktatas yra pirmasis išsamus bandymas sistemingai aprašyti ir paneigti įvairias II amžiuje paplitusias gnostines mokyklas, ypač valentinijonus, basilidininkus, simonininkus ir kitas Kristaus vardu prisidengusias, bet nuo apaštalinės tradicijos nutolusias grupes. Irenėjus, būdamas … [Skaityti toliau…]