Tikėti – tai pripažinti tiesa visa, ką Dievas yra apreiškęs. Religijoje tikėti reiškia pripažinti tiesa viską, ką Dievas yra apreiškęs, ir pasitikėti tuo, ką Jis atskleidė per Šventąjį Raštą, Tradiciją ir Bažnyčią. Tai daugiau nei intelektinis pritarimas – tikėjimas reikalauja pasitikėjimo Dievu ir įsipareigojimo gyventi pagal Jo valią. Krikščionių tikėjime tikėti reiškia: Tikėjimas yra neatsiejamas … [Skaityti toliau…]
„Lavono sinodas“ (lot. Synodus Horrenda arba Cadaver Synod), įvykęs 897 m. sausį Romoje, Laterano bazilikoje, yra vienas kraupiausių ir keisčiausių epizodų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Šis makabriškas teismas, kuriame buvo teisiamas jau devynis mėnesius miręs popiežius Formozas, tapo simboliu IX a. pabaigos popiežystės moralinio ir politinio nuosmukio. Surengtas popiežiaus Stepono VI (arba VII, priklausomai nuo numeracijos) … [Skaityti toliau…]
„Slaptoji doktrina“ – tai Helena Blavatsky (Елена Петровна Блаватская, Helena Petrovna Blavatskaja) magnum opus, išleistas 1888 m. Londone, dviejų storų tomų (apie 1500 puslapių) monstras, laikomas pagrindiniu teosofijos šventraščiu ir vienu keisčiausių XIX a. veikalų. Pilnas pavadinimas:The Secret Doctrine: The Synthesis of Science, Religion, and Philosophy(Liet. „Slaptoji doktrina: mokslo, religijos ir filosofijos sintezė“) „Slaptoji doktrina“ … [Skaityti toliau…]
„Evangelizacija per Mokinystę. 1 lygis“ – tai Andrew Wommack ir Don W. Krow sukurtas mokymo vadovas, skirtas krikščionims, siekiantiems ne tik giliau suprasti Evangeliją, bet ir tapti aktyviais mokiniais bei ugdyti kitus tikinčiuosius. Ši knyga yra pirmoji iš trijų lygių, kurių kiekvienas skirtas sistemingai vesti skaitytoją per įvairias krikščioniško gyvenimo temas ir praktikas. Knyga yra … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose veikėjai vadinami įvairiais vardais ir titulais, atspindinčiais jų roles, savybes ar dieviškąją reikšmę. Vienas vardas gali pabrėžti gailestingumą, kitas – karališkumą, trečias – išganymo misiją ar kovą prieš blogį. Šis sąrašas pristato pagrindinius vardus ir jų alternatyvius pavadinimus, paaiškindamas jų kilmę, prasmę, vartojimo kontekstą ir religinę svarbą. Vardai apima tiek šventuosius asmenis, kaip … [Skaityti toliau…]
A. B. Simpsono (Albert Benjamin Simpson) knyga „Dangaus dienos žemėje“ (Days of Heaven Upon Earth) yra vienas švelniausių ir labiausiai dvasinį gyvenimą puoselėjančių XIX a. pabaigos kūrinių, skirtų kasdieniam žmogaus vidiniam pasauliui stiprinti. Tai nėra teologinis traktatas ar doktrinų rinkinys. „Dangaus dienos žemėje“ yra 365 trumpų meditacijų, apmąstymų ir dvasinių minčių knyga, parašyta taip, kad … [Skaityti toliau…]
Šv. Petras, pradžioje vadintas Simonu, buvo vienas pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių ir laikomas apaštalų vadovu. Pagal Naująjį Testamentą (Mato evangelija 16:18), Jėzus pavadino jį „uola“ (aram. Kephas, gr. Petros), ant kurios bus pastatyta Bažnyčia, suteikdamas Petrui ypatingą autoritetą. Petras, buvęs žvejys iš Galilėjos, tapo Jėzaus artimiausiu sekėju, tačiau buvo žinomas ir dėl savo žmogiškų silpnybių … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir Šv. Augustino „Dievo miestas“ yra vienas reikšmingiausių krikščioniškosios teologijos ir Vakarų filosofijos veikalų, parašytas dramatišku istorijos momentu. Augustinas pradėjo jį rašyti 410 metais, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą – įvykį, kuris sukrėtė visą tuometinį pasaulį ir sukėlė gilią politinę bei … [Skaityti toliau…]
Zigmundas Freudas (Sigmund Freud), psichoanalizės tėvu vadinamas mokslininkas, 1939 metais išleido knygą „Der Mann Moses und die monotheistische Religion“ (lietuviškai „Mozė ir monoteistinė religija“), kuri tuoj pat užvirė karštas diskusijas tarp istorikų, biblistų bei psichologų. Kūrinys gimė paskutiniais Freud gyvenimo mėnesiais, kai jis, gelbėdamasis nuo nacių teroro, persikėlė iš Vienos į Londoną. Rankraštį jis rašė … [Skaityti toliau…]
Racionalistinė biblinė kritika, išsivysčiusi XVIII–XIX a., žymėjo revoliucinį posūkį Biblijos tyrinėjime, kai mokslininkai, tokie kaip Julius Wellhausen, pradėjo analizuoti Šventąjį Raštą kaip istorinį dokumentą, o ne kaip dieviškai įkvėptą tekstą. Ši kritika, paveikta Apšvietos racionalizmo ir istorinio metodo, kvestionavo tradicinius įsitikinimus apie Biblijos autorystę, tekstų autentiškumą ir jų sudarymo procesą. Vietoj to, kad priimtų Bibliją … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Mato evangelija (Evangelium Pseudo-Matthaei) yra vienas įtakingiausių ir labiausiai paplitusių lotyniškų apokrifų krikščionybės istorijoje. Nors šis kūrinys niekada nebuvo įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, jo poveikis Vakarų Europos kultūrai, menui ir liaudies pamaldumui buvo milžiniškas. Tekstas buvo parašytas lotynų kalba maždaug VII a. pradžioje, tikriausiai viename iš Prancūzijos ar Italijos vienuolynų. Autorius, kurio tikroji tapatybė … [Skaityti toliau…]
„Arbatel de Magia Veterum“ (liet. „Senovinės magijos menas“, taip pat vadinamas Arbatelis, Arbatel, Apie senovės magiją) – tai renesanso laikų magijos traktatas, pirmą kartą išleistas Bazelyje 1575 metais. Kūrinys parašytas lotynų kalba ir susideda iš aforizmų – septynių septenary (49 aforizmai) – skatinančių magą gyventi šventai, bendrauti su dangaus dvasiomis ir tarnauti Dievui per žinojimą … [Skaityti toliau…]