Lotyniškai šis kūrinys vadinamas De Rerum Natura – pažodžiui „Apie daiktų (ar dalykų) prigimtį“. Lietuvių kalboje jis vadinamas „Apie daiktų prigimtį“’ Autorius – Titas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus), romėnų poetas ir filosofas, gyvenęs apie 99–55 m. pr. Kr. Jis buvo vienas pirmųjų, bandžiusių poezijos forma perteikti filosofiją, remdamasis graikų mąstytojo Epikūro mokymu. „De Rerum … [Skaityti toliau…]
Autorius: Paschal Beverly Randolph (Paskalis Beverlis Randolfas). 1874 m. traktatas Eulis! The History of Love: Its Wondrous Magic, Chemistry, Rules, Laws, Moods and Rationale; Being the Third Revelation of Soul and Sex (liet. Eulis! Meilės istorija: jos nuostabioji magija, chemija, taisyklės, dėsniai, nuotaikos ir pagrindimas; esanti trečioji sielos ir sekso apreiškimo knyga) yra vienas žymiausių … [Skaityti toliau…]
„Popol Vuh“ (kiche kalba reiškia „Tautos knyga“) yra šventasis majų kičių (Quiché) tautos epas. Nors originalūs ikikolumbiniai kodeksai buvo sunaikinti, šis tekstas išliko dėka anoniminių kičių autorių, kurie XVI a. viduryje jį užrašė lotyniška abėcėle, tikėtina, remdamiesi dar senesnėmis burnos tradicijomis ir prarastais hieroglifiniais rankraščiais. XVIII a. pradžioje dominikonų vienuolis Francisco Ximénez Čičikastenange (Chichicastenango) nukopijavo … [Skaityti toliau…]
„Kebra Nagast“ (taip pat rašoma Kebra Naghast) yra vienas svarbiausių Etiopijos literatūros ir religijos tekstų, turėjęs didžiulę įtaką Etiopijos tapatybei, politinei ideologijai ir krikščioniškajai tradicijai. Pavadinimas amharų kalba reiškia „Karalių šlovė“ arba „Karalių galybė“, ir tai tiksliai atspindi knygos tikslą – pateisinti Etiopijos karalių valdžią, susiejant ją su bibliniu pasakojimu ir dieviška kilme. Tekstas susiformavo … [Skaityti toliau…]
Pagonys egzistavo nuo tada, kai apskritai atsirado žmonių bendruomenės. Tai buvo pirmosios religijos – gamtos, protėvių, dangaus kūnų, gyvūnų, ugnies, žemės ir metų ciklų garbinimas. Tokios religijos klestėjo Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje tūkstančius metų iki krikščionybės atsiradimo. Pagonys nebuvo viena tauta ar viena sistema – tai buvo visas pasaulis, kuriame kiekviena gentis turėjo savo … [Skaityti toliau…]
Moteris, bažnyčia ir valstybė („Woman, Church & State“) yra vienas radikaliausių ir intelektualiai drąsiausių XIX amžiaus feministinės minties veikalų, kuriame Matilda Joslyn Gage pateikia plataus masto istorinę, socialinę ir kultūrinę analizę apie tai, kaip religija ir valstybė kartu formavo sisteminę moterų priespaudą. Tai nėra tik politinis manifestas — tai dvidešimt metų tyrimų rezultatas, kuriame autorė … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
Veleso knyga (dar vadinama Veleso lenta, Veleso lentelės, Velės knyga, Велесова книга, Книга Велеса, Book of Veles) – tai prieštaringai vertinamas tekstas, kuris, pasak jo šalininkų, yra senovės slavų religinės, mitologinės ir istorinės tradicijos palikimas, o pagal daugumą akademinių tyrimų – XX amžiaus falsifikatas. Pats tekstas tariamai buvo išraižytas ant medinių lentelių senąja slavų kalba … [Skaityti toliau…]
Upinis – senovės lietuvių mitologijoje buvo upių dievas, globojantis vandens telkinius, ypač upes. Jo garbei buvo aukojami balti paršeliai, tikintis, kad taip vanduo išliks skaidrus ir tyras. Šis ritualas atspindėjo senovės lietuvių tikėjimą, kad natūralios vandens jėgos, tokios kaip upės, yra valdomos dievybių, kurios galėjo daryti įtaką vandens kokybei, jo švarai ir gerovei. Upinis dažnai … [Skaityti toliau…]