Baltų dievai sudarė harmoningą, bet ne griežtai hierarchizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Ši bendra mitologinė sistema apjungė lietuvių, latvių bei prūsų genčių garbintas dievybes, sukurdama vieningą, tačiau lokaliai spalvingą dvasinį pasaulį. Tai nebuvo nuo pasaulio atitrūkusios būtybės – baltų dievybės buvo gyvos gamtos jėgos, … [Skaityti toliau…]
Pagoninių dievų pasaulis yra platus ir įvairialypis – tai visų ikikrikščioniškų religijų dievybės, garbintos nuo Europos iki Azijos, nuo Afrikos iki Amerikos. Šie dievai valdė gamtos reiškinius, žmogaus likimą, bendruomenės gyvenimą ir nematomą pasaulį. Pagonys tikėjo, kad kiekviena upė, medis, kalnas ar žvaigždė turi savo dvasią, o kiekvienas žmogaus žingsnis priklauso nuo nematomų jėgų palankumo. … [Skaityti toliau…]
Lietuvių mitologija – tai turtingas ir daugiasluoksnis kultūros paveldas, rodantis senovės baltų pasaulėžiūrą, gamtos garbinimą ir dvasinį ryšį su aplinka. Senovės lietuvių dievai ir deivės, tokie kaip Dimstipatis, Gabija ar Giltinė, buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – jie globojo namus, derlių, gamtos stichijas ir net žmogaus likimą. Šiame puslapyje pateikiamas lietuvių senovės dievų sąrašas su … [Skaityti toliau…]
Egiptiečių dievų garbinimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir Nilo upės svarba. Pavyzdžiui, Ozirisas buvo susijęs su derlingumu ir pomirtiniu gyvenimu, o jo mirties ir prisikėlimo mitas simbolizavo Nilo potvynius ir sausras. Dievai buvo reikalingi ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir praktiniams dalykams – žmonės meldėsi dėl gerų derlių, sveikatos, pergalių kare ir net … [Skaityti toliau…]
Keltų dievai sudarė sudėtingą, tačiau ne centralizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savitą vaidmenį gamtos, karo, magijos ir bendruomenės gyvenime. Ši mitologinė sistema apjungė airių, škotų, valų, galų ir kitų keltų genčių tikėjimus, todėl buvo labai įvairi, regioniškai skirtinga ir neturėjo vieno bendro kanono. Keltų dievybės nebuvo atitrūkusios nuo pasaulio – jos veikė kaip gyvos … [Skaityti toliau…]
Bendruoju požiūriu, Derliaus dievybės rodo žmogaus pastangas suvokti ir valdyti gamtos ciklus. Seniausiose bendruomenėse žmonės priklausė nuo žemės malonės, todėl kreipėsi į tam tikras antgamtines būtybes, tikėdamiesi derliaus gausos, vaisių subrendimo ir bendros gerovės. Pagrindinė mintis, kuri lydėjo tokias apeigas, rėmėsi pagarba gamtai ir siekiu palaikyti pusiausvyrą tarp dangaus ir žemės. Kiekvienas ritualas atspindėjo gilesnį … [Skaityti toliau…]
Saulės dievai nuo seno užėmė reikšmingą vietą įvairiose pasaulio religijose. Dangaus šviesulio, suteikiančio šilumą ir šviesą, garbinimas dažnai atspindėjo bendruomenių siekį suvokti savo aplinką bei gamtos paslaptis. Gyvybės teikėjas, matomas kiekvieną rytą, buvo tapatinamas su ciklišku atsinaujinimu, todėl jam priskirtos ir dvasinės galios. Toks dievas dažnai laikytas keliu į dvasinį nušvitimą, simbolizuojant nenutrūkstantį gyvenimo ratą. … [Skaityti toliau…]
Amazonės dievai sudarė ne vieną centralizuotą panteoną, o šimtų genčių persipynusias mitologijas, kuriose kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Tai buvo dvasinis pasaulis, apjungęs tupi, guarani, yanomami, tikuna, arawak, shipibo, ashaninka ir daugelio kitų Amazonės tautų tikėjimus, sukuriant vieningą, tačiau lokaliai labai spalvingą religinių vaizdinių tinklą. Amazonės dievai … [Skaityti toliau…]
Finougrų dievai sudarė ne vieną bendrą panteoną, o platų, giminystės ryšiais susijusių tautų dvasinį pasaulį, kuris formavosi nuo vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus (apie 3000–1500 m. pr. Kr.) ir išliko gyvas iki pat XIX–XX a., kai dauguma finougrų bendruomenių dar praktikuodavo tradicines apeigas. Šios religijos klestėjo Šiaurės Eurazijos teritorijose: dabartinėje Suomijoje, Estijoje, Karelijoje, Komijoje, Marių … [Skaityti toliau…]
Korėjos dievai sudarė gyvą, daugiasluoksnį ir nehierarchišką dvasinį pasaulį, kuriame dievybės, protėvių dvasios ir gamtos jėgos veikė greta viena kitos. Ši sistema kilo iš senųjų korėjiečių šamanizmo (muizmas) ir persipynė su budizmu, daoizmu bei konfucianizmu, tačiau išlaikė savitą, archajišką formą. Korėjiečiai tikėjo, kad kiekvienas kalnas, upė, medis, namas ar net virtuvės židinys turi savo dvasią, … [Skaityti toliau…]
Germanų dievai sudarė platų ir įvairialypį panteoną, apėmusį daugybę genčių ir regionų nuo Skandinavijos iki Reino, nuo Anglijos iki Gotijos. Tai nebuvo vienos tautos ar vieno miesto religija – germanų pasaulis buvo didelis, o jų dievybės atspindėjo skirtingų genčių gyvenimą, karus, gamtą ir kosmologiją. Ši mitologinė sistema jungė šiaurės germanų (skandinavų), vakarų germanų (saksų, frankų, … [Skaityti toliau…]
Kanaaniečių (finikiečių) dievai sudarė vieną seniausių ir įtakingiausių Artimųjų Rytų panteonų, gyvavusį III–I tūkst. pr. Kr. Levanto pakrantėje – dabartiniame Libane, Izraelyje, Sirijoje ir Palestinoje. Ši religija buvo glaudžiai susijusi su jūra, prekyba, miestų-valstybių gyvenimu ir žemdirbyste. Kanaaniečių dievybės nebuvo nutolusios nuo žmonių – jos veikė per audras, derlių, karą, vaisingumą, jūrą ir miesto likimą. … [Skaityti toliau…]