Avesta – seniausias zoroastriečių religijos šventasis raštas, susiformavęs senovės Persijoje (dabartiniame Irane) maždaug tarp 1500 ir 500 m. pr. Kr. Šis tekstų rinkinys yra ne tik zoroastrizmo religinis pamatas, bet ir vienas svarbiausių indoeuropiečių religijų, kalbos bei kultūros paveldo šaltinių, atveriantis unikalią senosios Persijos pasaulėžiūros, papročių ir tikėjimo panoramą. Mokslinėje ir religinėje literatūroje šis raštas … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
Bernard McGinn straipsnis „Angeliškasis popiežius ir Popiežius Antikristas“ (Angel Pope and Papal Antichrist), publikuotas žurnale Church History 1978 m., yra vienas iš svarbiausių modernių tyrimų apie popiežiaus figūros vaidmenį viduramžių apokaliptinėje vaizduotėje. McGinn nagrinėja, kaip vėlyvaisiais viduramžiais susiformavo dvi priešingos, bet tarpusavyje susijusios popiežiaus interpretacijos: šventojo, pasaulį atnaujinsiančio „Angeliškojo popiežiaus“ ir pražūtingo „Popiežiaus Antikristo“. Šios … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
„Izaijo pakylėjimas“ (Ascension of Isaiah, graik. Ἀνάβασις Ἠσαΐου, lot. Ascensio Isaiae; kartais pasitaiko ir kaip Izaijo pakilimas) – vienas įdomiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifų, jungiantis pranašo Izaijo kankinystės pasakojimą su mistine vizija apie Mesijo nužengimą ir pakilimą į dangų. Šis kūrinys išliko keliomis kalbomis, tačiau pilniausia versija išsaugota etiopiškai. Tekstas greičiausiai susiformavo II–III amžiuje, sujungus dvi … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
„Seksto sentencijos“ (gr. Σέξτου Γνῶμαι, angl. Sentences of Sextus, NHC XII,1) yra praktinių patarlių, moralinių nurodymų ir dvasinių įžvalgų rinkinys, skirtas formuoti išmintingą, susivaldantį ir dorybingą gyvenimą. Tai vienas iš nedaugelio Nag Hamadžio tekstų, kuris nėra gnostinis savo turiniu: jis artimas ankstyvajai krikščioniškai asketinei tradicijai ir primena stoikų bei pitagorininkų etikos stilių. Sentencijos pateikiamos kaip … [Skaityti toliau…]
„Apie aštuntąją ir devintąją sferas“ arba tiesiog „Apie aštuntąją ir devintąją” (The Discourse on the Eighth and Ninth, NHC VI,6) yra vienas iš ryškiausių hermetinių tekstų Nag Hamadžio bibliotekoje. Jis priklauso Hermio Trismegisto tradicijai ir perteikia iniciacijos dialogą, kuriame mokytojas Hermis veda savo mokinį — dažniausiai tapatinamą su Tatu — per dvasinį pakilimą į aukščiausias … [Skaityti toliau…]
„Autoritetingas mokymas“ (Authoritative Teaching, NHC VI,3) yra vienas iš egzistenciškai aštrių Nag Hamadžio bibliotekos traktatų. Tai ne dialogas ir ne mitologinis pasakojimas, bet pamokslas, skirtas tiems, kurie trokšta suprasti sielos kilmę, jos nuopuolį į materialų pasaulį ir kelią atgal į šviesos pilnatvę. Tekstas parašytas kaip dvasinis vadovas, kuriame anoniminis mokytojas aiškina, kaip siela patenka į … [Skaityti toliau…]