Homilija – tai ne tik pamokslas, bet ir dvasinis kvietimas įsigilinti į Šventojo Rašto ištraukas bei jų prasmę asmeniniame gyvenime. Pats žodis homilía kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „pokalbį“. Ši sąvoka pabrėžia, kad homilija nėra oficialus, nuo klausytojų nutolęs pranešimas, o broliška ir seseriška dalijimosi Dievo žodžiu forma. Tradiciškai ji sakoma Bažnyčios liturgijoje, … [Skaityti toliau…]
Sakoma, kad žmogaus kūnas gali praeiti, tačiau vidinė esybė pasiekia amžinąjį prieglobstį. Per visą religijų istoriją tikėta, jog gyva būtybė nėra vien iš materijos sudarytas mechanizmas. Neapčiuopiama asmenybės dalis, vadinama siela, neretai pristatoma kaip amžinos prigimties, nes jos neapriboja joks fizinis aspektas. Nors šią tiesą kai kas kvestionuoja, daug tikinčiųjų laiko ją kertiniu dvasinio gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Adi Granth (pandžabų kalba: ਆਦਿ ਗ੍ਰੰਥ, liet. „Pirminė knyga“ arba „Pirmoji knyga“) yra pagrindinis sikhizmo šventraštis, laikomas amžinuoju sikhų guru (Guru Granth Sahib). Sudarytas 1604 m. penktojo sikhų guru Arjano Devo, Adi Granth yra poetinių giesmių (hymnų) rinkinys, kuriame užrašyti sikhų guru, taip pat įvairių hinduistų ir musulmonų šventųjų mokymai. 1708 m. dešimtasis guru Gobind … [Skaityti toliau…]
Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“ (1879–1880) yra vienas giliausių literatūros kūrinių, tyrinėjantis žmogaus sielos kovas, tikėjimo prigimtį ir moralinius pasirinkimus. Šis romanas, laikomas Dostojevskio šedevru, pasakoja apie trijų brolių ir jų tėvo likimus, tačiau per jų dramas atsiskleidžia universalūs klausimai apie Dievą, laisvę ir žmogaus atsakomybę. Romanas vyksta XIX a. Rusijoje ir pasakoja apie Karamazovų šeimą: … [Skaityti toliau…]
Vyskupo Pisentijaus gyvenimas (The Life of Bishop Pisentius) koptų hagiografinis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje (Oriental 7020), yra autentiškas liudijimas apie VII a. Egipto krikščionybės dvasinį pasaulį. Jį parašė artimiausias šventojo mokinys Jonas Vyresnysis (John the Elder / Apa Iohannes), remdamasis tiesiogine patirtimi. Tekstas buvo skirtas liturginiam skaitymui Epepo (Epip) mėnesio tryliktąją dieną, minint šventojo … [Skaityti toliau…]
Šventojo evangelisto ir apaštalo Jono užmigimas (Dormitio Ioannis) – pasakojimas priklauso plačiai Rytų krikščionių tradicijai, kuri nuo ankstyvųjų amžių siekė išsaugoti ne tik apaštalų mokymą, bet ir jų paskutiniųjų dienų liudijimus. Šis tekstas, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 6782, pateikia vieną iš seniausių ir brandžiausių Jono „užmigimo“ (t. y. taikios mirties Viešpatyje) versijų. Jis nėra … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus prisikėlimo knyga pagal Baltramiejų (Biblos anastaseōs Iēsou Christou kata Bartholomaion, The Book of the Resurrection of Jesus Christ, by Bartholomew the Apostle) yra koptiškas ankstyvosios krikščionybės tekstas, išlikęs tik vienoje kalboje ir žinomas iš Britų muziejaus rankraščio Oriental 6804. Tai nėra evangelija ar pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą. Tai vizijų ir teologinių scenų rinkinys, … [Skaityti toliau…]
Saliamono testamentas (gr. Διαθήκη Σολομῶντος, lot. Testamentum Salomonis, angl. The Testament of Solomon) yra vienas iš įdomiausių ankstyvosios krikščionybės pseudepigrafinių kūrinių, išlikęs graikų kalba ir datuojamas maždaug II–III amžiumi. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau jo pasakojimas remiasi Senojo Testamento karaliaus Saliamono figūra ir legendomis apie jo išmintį bei gebėjimą valdyti dvasines būtybes. Kūrinys pateikia pasakojimą … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Liuteronų Bažnyčia, kaip krikščioniškoji denominacija, turi gilias liturgines tradicijas, kurios atsispindi jų apeigynuose – Lutheran Service Book (LSB) ir Evangelical Lutheran Worship (ELW). Šie apeigynai yra pagrindiniai liturginiai vadovai, naudojami atitinkamai Lutheranų Bažnyčios–Misūrio Sinodo (LCMS) ir Evangeliškosios Liuteronų Bažnyčios Amerikoje (ELCA) bendruomenėse. Jie apima įvairias apeigas, įskaitant ordinacijos ir santuokos priesaikas, kurios atspindi liuteronų teologiją, … [Skaityti toliau…]
Hipolitas Romietis yra vienas reikšmingiausių III amžiaus krikščionių teologų, rašiusių Romoje ir palikusių didelį, nors fragmentiškai išlikusį, literatūrinį palikimą. Jis buvo presbiteris, polemistas ir egzegetas, aktyviai kovojęs su įvairiomis savo laikų erezijomis ir siekęs aiškiai apibrėžti Bažnyčios mokymą apie Dievo prigimtį, Kristaus dievystę ir Šventojo Rašto autoritetą. Dalis jo veikalų išliko tik ištraukų pavidalu, cituojamų … [Skaityti toliau…]