Avesta – seniausias zoroastriečių religijos šventasis raštas, susiformavęs senovės Persijoje (dabartiniame Irane) maždaug tarp 1500 ir 500 m. pr. Kr. Šis tekstų rinkinys yra ne tik zoroastrizmo religinis pamatas, bet ir vienas svarbiausių indoeuropiečių religijų, kalbos bei kultūros paveldo šaltinių, atveriantis unikalią senosios Persijos pasaulėžiūros, papročių ir tikėjimo panoramą.
Mokslinėje ir religinėje literatūroje šis raštas dažnai vadinamas Zand Avesta (arba Zend-Avesta). Šis pavadinimas kilęs iš dviejų dalių:
- Avesta (spėjama kilmė iš viduriniosios persų kalbos Apastāk – „pamatas“, „pagrindinis tekstas“) reiškia pačius pirminius, šventuosius tekstus, parašytus senąja Avestos kalba.
- Zand (pahlavi / viduriniąja persų kalba Zand – „aiškinimas“, „komentaras“ ar „vertimas“) žymi vėlesnius komentarus, vertimus ir egzegezę, parašytus pahlavi raštu Sasanidų dinastijos laikotarpiu.
Taigi, terminas Zand Avesta apibūdina visą dvasinį kompleksą: šventąjį tekstą kartu su jo autoritetingais teologiniais aiškinimais.
Sasanidų kodifikacija ir prarastasis kanonas
Nors Avestos giesmės šimtmečius buvo perduodamos iš lūpų į lūpas ypatingą dvasinį pasiruošimą turėjusių dvasininkų (magų), galutinę rašytinę formą kanonas įgijo Sasanidų imperijos laikotarpiu (III–VII a. po Kr.).
Sasanidų dvasininkai sukūrė unikalų fonetinį alfabetą, vadinamą Din Dabireh (arba „religiniu raštu“). Šis raštas, turintis net 46 skirtingus ženklus, buvo sukurtas remiantis aramėjų rašto modifikacijomis tam, kad būtų galima visiškai tiksliai užrašyti ir ištarti archajiškus, magišką galią turinčius Avestos garsus, kurių tuometinė persų kalba nebenaudojo.
Istorikų teigimu, Sasanidų laikų dvasinis kanonas buvo milžiniškas – jį sudarė 21 knyga (Nask). Tačiau didžioji šio paveldo dalis buvo prarasta:
- Aleksandro Makedoniečio užkariavimo metu (IV a. pr. Kr.), kai, pasak tradicijos, Persepolyje sudegė pagrindinė biblioteka su aukso rašalu ant odų parašyta Avesta.
- Arabų ir islamo užkariavimo metu (VII a. po Kr.), kai zoroastriečių šventyklos buvo griaunamos, o jų rankraščiai naikinami.
Iki mūsų dienų išliko tik maždaug ketvirtadalis (apie 25 proc.) Sasanidų laikų dvasinio teksto.
Avestos kalbos ypatumai
Avestos tekstai parašyti Avestos kalba – archajiška indoiranėnų šakos kalba, kuri yra itin artima vediniam sanskritui. Lingvistiškai tekstas skiriamas į dvi chronologines dalis:
- Senoji Avestos kalba (arba gatų kalba) – joje parašytas seniausias sluoksnis, tiesiogiai siejamas su pačiu Zaratustra.
- Jaunesnioji Avestos kalba – ja parašyta didžioji dalis vėlesnių liturginių giesmių, įstatymų ir maldų rinkinių.
Pagrindinės Avestos dalys ir jų originalūs pavadinimai
Išlikusį Avestos korpusą sudaro kelios esminės liturginės ir teologinės dalys:
- Jasna (Yasna – „auka“, „garbinimas“): Pagrindinis liturginis tekstas, kurį sudaro 72 skyriai (Hāt). Šie tekstai giedami pagrindinių ritualų metu. Pačioje Yasna širdyje (nuo 28 iki 34, nuo 43 iki 51 ir 53 skyriuose) yra įterptos Gatos (Gāthās – „giesmės“). Tai septyniolika giesmių, kurias sukūrė pats pranašas Zaratustra (gyvenęs apie 1200–1000 m. pr. Kr.). Gatos yra filosofinis, poetiškas ir giliausias zoroastrizmo teologinis sluoksnis.
- Visperadas (Visperad – „visi globėjai / valdovai“): Liturginis papildymas prie Yasna tekstų, susidedantis iš 24 skyrių (Kardag). Jame šlovinami visi dvasinio ir materialaus pasaulio globėjai bei kosminės jėgos.
- Vendidadas (Vīdēvdād arba Vendīdād – „Įstatymas prieš demonus“): 22 skyrių dvasinis ir praktinis kodeksas. Tai vienintelė visiškai sveika išlikusi Sasanidų kanono knyga (Nask). Jame pateikiami ritualinio apsivalymo reikalavimai, higienos taisyklės, dvasiniai įstatymai, bausmės už nuodėmes ir mitologiniai pasakojimai (pavyzdžiui, apie pirmąjį žmonių valdovą Jimą (Yima) ir dvasinę žiemą).
- Jaštai (Yashts – „šlovinimo giesmės“): 21 giesmė, skirta atskiroms dievybėms ar dvasinėms jėgoms, vadinamoms jazatais (Yazatas). Čia giedama šlovė ugnies dvasiai Atarui (Atar), vandens deivei Anahitai (Anahita), saulės dvasiai Mitrai (Mithra) ir kitoms kosminėms jėgoms. Šiuose tekstuose išliko daugiausiai senosios indoiranėnų mitologijos elementų.
- Chorda Avesta (Khorda Avesta – „Mažoji Avesta“): Trumpesnių maldų ir kasdienio kreipimosi rinkinys, skirtas ne dvasininkams, o paprastiems tikintiesiems (pasauliečiams) naudoti namų aplinkoje, atliekant kasdienius ritualus.
Teologinė ir filosofinė Avestos pasaulėžiūra
Avestoje išdėstytas dvasinis mokymas rėmėsi revoliucine to meto dvasine koncepcija:
Žmogaus laisva valia: Skirtingai nuo daugelio senųjų religijų, Avesta pabrėžia, kad žmogus nėra pasyvus dievų žaislas. Kiekvienas asmuo turi laisvą valią ir privalo pasirinkti, kurioje pusėje kovos. Šis pasirinkimas realizuojamas per pagrindinį zoroastrizmo moralinį šūkį: Humata, Hukhta, Huvarshta (Geros mintys, Geri žodžiai, Geri darbai). Tik aktyviai kurdamas gėrį žemėje, žmogus padeda Ahura Mazdai galutinai įveikti chaosą ir melą.
Monoteizmas ir dvasinė hierarchija: Aukščiausiuoju kūrėju ir dvasine šviesa skelbiamas Ahura Mazda (Išminties Viešpats). Jam talkina septynios dvasinės esybės – Ameša Spentas (Amesha Spentas – „Šventieji nemirtingieji“), kurios reprezentuoja dorybes (teisingumą, gerąją mintį, pamaldumą, tobulybę, nemirtingumą ir kt.).
Kosminis dualizmas: Pasaulyje vyksta nuolatinė kova tarp gėrio prado, vadinamo Aša (Asha – tiesa, kosminė tvarka, harmonija), kurį palaiko kūrybinė dvasia Spenta Mainyu, ir blogio prado, vadinamo Druž (Druj – melas, chaosas, griovimas), kuriam vadovauja destruktyvi dvasia Angra Mainyu (arba Ahrimanas).
Ištrauka iš „Yasna 28“
(Himnų skyrius, dažnai laikomas seniausiuoju Avestos branduoliu)
- Ištiesęs rankas kreipiuosi į Tave, o išmintingasis Ahura Mazda,
noriu surasti teisingą žodį, kuris pripildytų mano būtį
ir pamokytų mane gyventi darnoje su Tavo tiesa. - Tavoji šviesa tegul apšviečia mano mintis,
tesuaktyvina jėgą kurti gėrį ir išvengti blogio,
kad mano darbai būtų naudingi visiems gyviems padarams. - Su meile ir pagarba pripažįstu Tavąją galybę,
kurios dėka teisingumas nugali klastą,
o geranoriškumas – priešiškumą. - Tavo mokyme regiu beribę viltį,
kad kiekvienas, pasirinkęs dorojo kelio šviesą,
sugebės atstatyti pusiausvyrą savo širdyje ir pasaulyje.
Ištrauka iš „Yasna 30“
(Viena žinomiausių kosminių ir moralinių gėrio ir blogio kovos sampratų)
- Klausykitės, visi, ir supraskite mano žodžius.
Pats pasaulio Kūrėjas leido rinktis tarp tiesos ir melo,
tarp gėrio ir blogio, kuriuos žmogus patiria ir kuria savo veiksmais. - Viena jėga gimsta iš šviesos ir užtikrina darną,
kita atkeliauja iš tamsos ir sėja nesantarvę.
Kiekvienas iš mūsų turi nuspręsti, kuriai pusei tarnaus. - Tegu teisingumas ir meilė būna tvirtas pamatas,
ant kurio žmonės statys savo bendruomenes.
Tik tada laimės tie, kurie renkasi šviesos kelią.
Visperad ir Vendidad taip pat laikomi Avestos dalimis, todėl jų tekstai priklauso viešajam paveldui. Vis dėlto jie yra labai platūs ir susideda iš daugybės liturginių bei apeiginių skyrių, todėl čia pateikiama tik trumpa ištrauka kiekvieno teksto pavyzdžiams iliustruoti. Vertimas laisvas, išlaikant pagarbų ir apeiginį stilių.
Ištrauka iš „Visperad“
- Tebūna garbinamas Ahura Mazda, didysis išminčius,
kuris dovanoja žmonėms sąmonę ir laisvą apsisprendimą. - Tesiunčia jis teisingumo šviesą visiems, kurie ieško tiesos,
telydi juos išminties kelias, saugantis nuo pikto ketinimo. - Lai giesmės, kurias gieda tikintieji šią dieną,
pakyla kaip tyri dūmai, atnešdamos mūsų maldas į aukštybes. - Kiekvienas, besilaikantis tiesos ir taikos,
sulauks atpildo šviesos karalystėje,
kur neteisingumas išsisklaido tarsi dulkės prieš vėją.
Apie „Visperad“
- „Visperad“ – tai zoroastrietiškų liturginių apeigų rinkinys, kurio pavadinimas reiškia „visi valdovai“ (skirta dievybėms ir dvasiniams valdovams pagerbti).
- Jį dažniausiai skaito per svarbiausias religines šventes ar ceremonijas.
- Daug dėmesio tekste skiriama bendruomeninei maldai, šventųjų apeigų aprašymams, o taip pat moralinei bei dvasinei švarai.
Ištrauka iš „Vendidad“
- Klausykitės, žmonės, Aukščiausiojo žodžio,
kuris nurodo, kaip išlaikyti tyrumą savo mintyse ir darbuose. - Yra priesakai, ginantys nuo piktųjų dvasių klastos,
nuo ligų ir bjaurios sielos tamsos. - Laikykitės švaros tiek išorėje, tiek širdyje,
nes kūnas yra dovana, o siela – Ahura Mazdos žiburys. - Tie, kurie paiso šių dieviškų nurodymų,
bus apsaugoti nuo chaoso, o jų kelias ves į šviesą.
Apie „Vendidad“
- „Vendidad“ – tai teisinių ir ritualinių nurodymų rinkinys, kuriame kalbama apie grynumo sampratą, apibrėžiamos nuodėmės ir pateikiami būdai, kaip atkurti dvasinę bei fizinę pusiausvyrą.
- Pavadinimas galima išversti kaip „įstatymai prieš demonus“ (iš senovės avestos kalbos: vi-daēvō-dāta), nes didelė dalis teksto skiriama gynybai nuo piktųjų jėgų bei žmogaus apsivalymui.
- Ši dalis, be kita ko, aprašo ir zoroastrietiškas higienos bei elgesio normas, kurios padėjo bendruomenei išsaugoti sveikatą bei dvasinį tyrumą.
Visi šie Avestos skyriai – „Gatos“, „Yasna“, „Visperad“ ir „Vendidad“ – drauge atskleidžia visuminę zoroastriečių religijos pasaulėžiūrą, pagrįstą gėrio ir tiesos siekimu, moraliniu atsakingumu ir tikėjimu, kad kiekvienas žmogus turi galią rinktis šviesos kelią.