„Antroji Jokūbo apokalipsė“ (Second Apocalypse of James) yra vienas iš literatūriškai gyviausių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis V kodeksui (NHC V,4). Skirtingai nei Pirmoji Jokūbo apokalipsė, kuri pateikiama kaip Jėzaus ir Jokūbo dialogas, ši apokalipsė yra pasakojimas iš šalies, perteiktas per veikėją vardu Mareimas. Tai suteikia tekstui unikalų, beveik istorinio liudijimo pobūdį. Traktatas pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]
Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Gamalielio evangelija (taip pat vadinama Evangelija pagal Gamalielį, lot. Evangelium Gamalielis, retesniu pavadinimu Planctus Virginis et Martyrium Pilati – „Mergelės rauda ir Piloto kankinystė“; etiopiškoje tradicijoje išlikusi kaip Dersāna Sēllāsē; angl. Gospel of Gamaliel arba The Lament of the Virgin and the Martyrdom of Pilate) yra unikalus senovinis tekstas, geriausiai išlikęs krikščioniškoje Etiopijos tradicijoje. Nors … [Skaityti toliau…]
Kitáb-i-Aqdas (arabiškai: الكتاب الأقدس, liet. „Švenčiausioji knyga“; persiškai vadinama Kitáb-i-Aqdas, kas reiškia „Šventoji knyga“) yra pagrindinis Bahajų tikėjimo šventasis tekstas, parašytas Bahá’u’lláh, šio tikėjimo įkūrėjo, apie 1873 m. Akos mieste (dabartinis Izraelis), kol jis buvo kalinamas Osmanų imperijos valdžios. Parašyta arabų kalba, knyga laikoma Bahajų tikėjimo „Motinos knyga“ ir „būsimosios pasaulinės civilizacijos chartija“. Kitáb-i-Aqdas yra … [Skaityti toliau…]
Sefira (dgs. sefirot) – tai vienas iš pagrindinių žydų mistikos, ypač kabaloje, vartojamų terminų. Sefiros suprantamos kaip Dievo savybių, emanacijų arba kūrybinių galių sistema, per kurią Dievas atsiskleidžia pasauliui ir palaiko kūriniją. Pats žodis kilęs iš hebrajų safir – „spindėti“, „šviesti“, taip pat siejamas su sfar – „skaičiuoti“, todėl sefira turi tiek šviesos, tiek tvarkos, … [Skaityti toliau…]
Dervišas – tai musulmonų sufizmo tradicijos asketas, priklausantis vienai iš dervišų brolijų (tarikatų). Pats žodis kilęs iš persų darvīš – „vargšas“, „neturtėlis“, ir nurodo ne tiek materialinį skurdą, kiek dvasinį nusistatymą: atsisakymą prisirišti prie pasaulio, kad žmogus galėtų visiškai atsiverti Dievo artumui. Dervišai siekia gyventi paprastai, kukliai, nuolankiai, o jų tikslas – vidinis apsivalymas, širdies … [Skaityti toliau…]
Žodis „verdiktas“ kilęs iš lotyniško veredictum – „teisingai pasakyta“. Romėnų teisėje tai buvo prisiekusiųjų ar teisėjo paskelbtas galutinis sprendimas, laikomas autoritetingu ir nebeatšaukiamu. Ši reikšmė išliko per viduramžių lotynų ir prancūzų kalbas, o vėliau pateko į daugelį Europos kalbų, tarp jų ir lietuvių. Todėl ir šiandien „verdiktas“ pirmiausia siejamas su teisiniu sprendimu, kuriuo užbaigiama byla … [Skaityti toliau…]
Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]