Mara Bar Serapiono laiškas (angl. Letter of Mara bar Serapion) yra unikalus istorinis dokumentas, parašytas sirų kalba, kuriame užfiksuoti vieni ankstyviausių galimų liudijimų apie Jėzų iš Nazareto ne krikščioniškuose šaltiniuose. Tai asmeninis, filosofinis laiškas, kurį tėvas Mara (bar Serapion), būdamas romėnų nelaisvėje po Samosatos (Mesopotamija) užėmimo, rašo savo sūnui Serapionui (Serapion, Σεραπίων). Nors tiksli laiško … [Skaityti toliau…]
Didašė (Dvylikos apaštalų mokymas) (gr. Διδαχή, Didachē) yra vienas seniausių krikščionybės raštų, kurio pilnas pavadinimas skamba taip: „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώδεκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν). Pats terminas kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio didaskein, reiškiančio „mokyti“, tad lietuviškai šį žodį galime suprasti kaip „mokymą“, „instrukciją“ arba „pamokymą“. Ankstyvojoje Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]
Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]
Kontempliatyvios vienuolės – tai moterys, pašventusios savo gyvenimą Dievui per maldą, tylą ir atsiskyrimą, dažnai klauzūriniuose vienuolynuose, kur jų pagrindinė misija yra kontempliacija – gilus, meditatyvus Dievo buvimo išgyvenimas. Jų gyvenimas, apgaubtas popiežiškojo uždarumo (clausura papalis), yra tarsi Bažnyčios plaučiai, alsuojantys malda už visą žmoniją. Kontempliatyvios vienuolės yra moterys, davusios vienuolinius įžadus (skaistumo, neturto ir … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Markiono evangelija (lot. Evangelium Marcionis), jo bendruomenėje vadinta „Viešpaties Evangelija“ (Euangelion tou Kyriou, angl. The Gospel of the Lord), nėra išlikusi jokiuose savarankiškuose rankraščiuose. Visa, ką apie ją žinome, gaunama iš poleminių II–IV a. krikščionių autorių liudijimų, kurie cituodami ir kritikuodami Markioną netiesiogiai perdavė jo teksto fragmentus. Dabartinės rekonstrukcijos yra sudarytos iš šių citatų ir … [Skaityti toliau…]
Manichėjų giesmės (lot. Cantica Manichaica) užima ypatingą vietą septynių kanoninių pranašo Manio raštų sąraše, nes jos reprezentuoja emocinį ir liturginį religijos pamatą. Skirtingai nei sausi teologiniai traktatai, šios giesmės buvo skirtos bendruomeniniam giedojimui, dvasiniam pakylėjimui ir pranašo garbinimui per muzikalią formą. Nors originalus kūrinys sirų kalba neišliko pilnas, XX amžiaus pradžios radiniai Turfano (vok. Turfan) … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]