Paieškos rezultatai (1404) pagal: Malda apie meile

Pavasario žalio takais vėl žengi

Pavasario žalio takais vėl žengižiedais vainikuota, didinga, žavi,per žydinčias pievas, per kalnus, šilus,eini, Motinėle, ir vėl Tu pas mus. Koks džiaugsmas žmonijai sutikti Tavepavasario saulės auksiniam tvanesu vyturio giesme, melsva žibute,pražydusia ieva kiekvienam šlaite! Kaip gera, Marija, mums šiais vakaraissuklupti prieš altorių, papuoštą žiedais,tarp mirgančių žvakių, kvapių smilkalų,aukot Tau ugningą jaunystę širdžių! Težydi dorybėm mūs … [Skaityti toliau…]

O gražioji Motina, šiandien

O gražioji Motina, šiandienmes savo meilę duodame tau.Trokštam tavo švelniąją globąmus glamonėjant jausti dažniau. Motin Meilės Amžinos,šiandien prašome globos:mūsų žingsniams žiburysbūk anksčiau, nei jie suklys. Karaliene angelų,tylų šnabždesį maldųtu išgirsk ir ranką tiesk,širdis prie savęs pakviesk! O Mergele Motina,Rože, paslapčių pilna!Klonių Lelija skaisti,sveikinam tave visi! Tau patiks gėlių žiedaiir garbės giesmių aidai,kai maldos sparnai juos … [Skaityti toliau…]

O Marija Šiluvos, puolame prie tavo kojų

O Marija Šiluvos,puolame prie tavo kojųlamink šalį Lietuvos, mūsų Motina geroji.Laimink mus, savo vaikus, nes gyvenimas sunkus,rodyk kelią mums į dangų,į Tėvynę sielų brangią. O Marija Šiluvos, tu kilniai paveiksle švieti,meilės šilumos gaivios pasisempt iš čia mus kvieti.Šventink židinius šeimų motinišku gerumu,šventink meilės ugnį kilnią ir aistrų sutramdyk vilnį. O Marija Šiluvos, spindinti jaunystės grožiu,vartai … [Skaityti toliau…]

O Marija, tau vainiką pinsiu iš širdies žiedų

O Marija, tau vainikąpinsiu iš širdies žiedų.Jėzus mums tave palikorinkt mūs ašarų maldų. Tyrą džiaugsmą tu mums duodi,Nekaltoji be dėmės!Skausmuose tu mus paguodi,mokai vengti nuodėmės. O Marija, neapleiskisavo žemės ir vaikų!Sekt tavim į dangų leiskierškėčiuotuoju taku. Ši giesmė yra malda Marijai, išreiškianti pasitikėjimą ir meilę Švč. Mergelei Marijai, prašant jos globos ir užtarimo. Pirmame posme … [Skaityti toliau…]

Šėtono biblija

„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]

Pragaro žodynas (Dictionnaire Infernal)

Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]

Mažasis Saliamono raktas (Lemegeton)

Tamsoje skendinčiose bibliotekų kertelėse, tarp senovinių rankraščių ir uždraustų knygų, yra vienas veikalas, kurio pavadinimas kelia ir siaubą, ir neapsakomą smalsumą. Tai „Mažasis Saliamono raktas“ (lot. „Lemegeton Clavicula Salomonis“), dar trumpiau vadinamas tiesiog „Lemegeton“. Tai ne pasakų knyga, o XVII amžiaus grimuaras – detali, sisteminga instrukcija, kaip iškviesti, suvaldyti ir priversti paklusti galingiausias anapusinio pasaulio … [Skaityti toliau…]

Didysis grimoaras (Grand Grimoire)

Didysis grimoaras – okultinis rankraštis, kuris nuo XVIII amžiaus tapo vienu labiausiai aptarinėjamų ir mistifikuotų magijos tekstų Europoje. Originalo kalba jis vadinamas Le Grand Grimoire, o kai kuriose versijose – Le Dragon Rouge, t. y. „Raudonasis drakonas“. Taip pat egzistuoja retesni pavadinimų variantai, tokie kaip Le Véritable Dragon Rouge („Tikrasis Raudonasis drakonas“), Le Grand Dragon … [Skaityti toliau…]

Āl ʿImrān

Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų … [Skaityti toliau…]

An-Nisa

An-Nisā – ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui, todėl joje dominuoja socialinės, teisinės ir bendruomeninės temos. Pavadinimas reiškia „Moterys“, nes didelė dalis teksto skirta moterų teisėms, šeimos santykiams, santuokai, paveldėjimui ir visuomenės struktūrai. Tai viena iš ilgiausių surų – 176 eilutės, turinčios tiek teologinį, tiek socialinį svorį. Ji laikoma viena iš trijų pagrindinių surų, kurios … [Skaityti toliau…]

Sura Ibrahim

Sūra „Ibrahim“ yra keturioliktasis Korano skyrius, turintis penkiasdešimt dvi eilutes. Jos pavadinimas kilo iš pranašo Abraomo (Ibrahimo) vardo, kuris islamo tradicijoje laikomas vienu iš svarbiausių tikėjimo tėvų – žmogumi, kuris visiškai pasitikėjo Dievu, pakluso Jo valiai ir atmetė stabmeldystę. Tai viena iš vadinamųjų Mekos laikotarpio sūrų, apreikštų pranašui Mahometui dar prieš jo išvykimą į Mediną, … [Skaityti toliau…]

Sura Maryam

Sura Maryam yra devynioliktoji Korano dalis, priklausanti mekinio laikotarpio apreiškimams. Tai reiškia, kad pranašas Muhammadas ją paskelbė dar gyvenant Mekoje, kai islamo bendruomenė buvo nedidelė ir patyrė spaudimą. Tekstas sudarytas iš 98 eilučių, kurios perteikia keletą reikšmingų pasakojimų. Sura pavadinta Marijos vardu – musulmonams ji žinoma kaip Maryam, o krikščioniškoje tradicijoje kaip Mergelė Marija. Korane … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Malda apie meile?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Meilė krikščioniškoje tradicijoje yra pati didžiausia dorybė, prilyginama pačiam Dievui, nes šventasis Jonas Rašytojas teigia, jog Dievas yra meilė. Kalbėdami apie meilę maldoje, mes kreipiamės į Kūrėją prašydami gebėjimo mylėti artimą taip, kaip Kristus pamilo žmoniją. Šventasis Paulius savo laiške korintiečiams (Epistula I ad Corinthios) paliko nuostabų meilės himną, kuris skelbia, kad meilė yra kantri, maloninga ir niekada nesibaigia. Tokia malda tampa tiltu tarp žemiškojo žmogaus troškimų ir dieviškosios malonės pilnatvės. Ji kviečia atleisti savo skriaudėjams, dalintis kasdienine duona bei priimti kiekvieną žmogų be išankstinio nusistatymo ar pykčio. Kai meldžiamės už meilę, mes išvalome savo širdis nuo egoizmo ir atveriame jas Šventosios Dvasios veikimui. Ši dvasinė praktika mus moko, kad tikra meilė nėra vien tik jausmas, o sąmoningas kasdienis pasirinkimas tarnauti kitiems. Galiausiai malda apie meilę perkeičia mūsų kasdienybę, suteikdama gyvenimui gilią prasmę ir amžinosios šviesos viltį.