Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
Šis stačiatikių (ortodoksų, pravoslavų) religinis kalendorius rodo Rytų krikščionybės šventinį metų ritmą – nuo Kristaus gimimo iki Jo prisikėlimo ir Bažnyčios gimimo. Stačiatikiais Lietuvoje dažniausiai vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, priklausantys Maskvos, Konstantinopolio ar kitoms patriarchijoms. Žodis pravoslavai dažniau vartojamas kalbant apie rusų ortodoksų tradiciją, o ortodoksai – tai tarptautinis pavadinimas, apimantis ir graikų, serbų, … [Skaityti toliau…]
Ezekijas buvo žymus Judo karalius, valdęs nuo 715 iki 686 metų pr. m. e. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo reikšmingomis reformomis, skirtomis atkurtai Izraelio Dievo garbinimo praktikai ir karalystės stiprinimui. Jis buvo pasiryžęs panaikinti stabų garbinimą, kurį įvedė jo tėvas Ahazas, ir atkurti tikėjimą, grindžiamą Mojzes įstatymais. Ezekijo valdžia prasidėjo jam būnant 25 metų, ir jis … [Skaityti toliau…]
Samsonas (hebr. Shimšon), krikščioniškoje tradicijoje dažnai vadinamas ir Šv. Samsonas ar Stiprusis Samsonas, yra vienas dramatiškiausių ir galingiausių Izraelio teisėjų (lot. iudices), kurio gyvenimas aprašytas Senojo Testamento Teisėjų knygoje (13–16 skyriuose). Jis atstovauja unikaliai biblinei tradicijai – nazarėstvei (lot. nazaraeatus), kuri reikalavo visiško pasišventimo Dievui per griežtus draudimus: negerti vyno, neliesti mirusiojo ir, svarbiausia, niekada … [Skaityti toliau…]
Naujojo Testamento istorija prasideda ne nuo galingų valdovų rūmų, o nuo kuklaus ir pamaldaus pagyvenusio kunigo Zacharijo (lot. Zacharias, gr. Ζαχαρίας) istorijos. Jo gyvenimas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra esminis jungiamasis tiltas tarp Senojo Testamento pranašysčių ir Naujojo Testamento išsipildymo. Zacharijas ne tik tapo Jono Krikštytojo tėvu, bet ir savo asmenine patirtimi paliudijo, kaip žmogaus … [Skaityti toliau…]
Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]
Šv. Rafaelis yra vienas iš trijų arkangelų, kurių vardai aiškiai minimi Biblijoje Mykolas ir Gabrielius. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Dievas gydo“ arba „Dievo gydymas“, ir ši reikšmė glaudžiai susijusi su jo misija – būti gydymo, globos ir palydėjimo angelu. Rafaelio figūra išsiskiria tuo, kad jis pasirodo Tobijo knygoje, kurioje atlieka ypatingą vaidmenį, lydėdamas jaunąjį Tobiją … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
Voltero Filosofijos žodynas (pranc. Dictionnaire philosophique, angl. Philosophical Dictionary) yra vienas iš ryškiausių Apšvietos epochos kūrinių, parašytas kaip alfabetinis straipsnių rinkinys, kuriame autorius nagrinėja religiją, moralę, istoriją ir žmogaus protą. Tai nėra sisteminis traktatas, o laisvos formos žodynas, leidžiantis Volterui kalbėti tiesiai, aštriai ir be jokių atsarginių formuluočių. Knyga pasirodė 1764 metais ir iškart sukėlė … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]
Istorija apie Jėzaus kelionę į Egiptą pirmiausia minima Evangelijoje pagal Matą, kur pasakojama, kad Kūdikėlį Jėzų drauge su Juozapu ir Marija teko išgabenti iš Betliejaus, kai karalius Erodas, išgirdęs apie gimusį „žydų karalių“, ėmė siekti sunaikinti galimą konkurentą (Mt 2,13–15). Tai vadinama „Šventosios Šeimos bėgimu į Egiptą“. Nors Naujojo Testamento tekste daugiau detalių apie jų … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]