Enciklika „Taika, gražiausia Dievo dovana“ (Pacem, Dei munus pulcherrimum)

1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tėviškai jau seniai“ (Paterno iam diu)

1919 m. lapkričio 24 d. paskelbta enciklika Paterno iam diu (lot. „Tėviškai jau seniai“) yra vienas jautriausių popiežiaus Benedikto XV dokumentų, skirtų pabrėžti vaikų kančias po Pirmojo pasaulinio karo ir paraginti viso pasaulio katalikus teikti pagalbą. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas Europoje, ypač Centrinėje jos dalyje. Nors karas buvo pasibaigęs, daugelis šalių, ypač … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Šioje didelėje“ (In hac tanta)

In hac tanta – Benedikto XV enciklika, paskelbta 1919 m. gegužės 14 d., skirta paminėti 1200-ąsias šv. Bonifaco – Vokietijos apaštalo – misijos metines. Šis dokumentas buvo adresuotas Vokietijos vyskupams, ypač Kelno arkivyskupui kardinolui Feliksui Hartmannui. Enciklika pasirodė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europa, ypač Vokietija, išgyveno politinį ir socialinį nestabilumą. Šalyje kilo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tai, ko jau seniai“ (Quod iam diu)

Enciklika „Quod iam diu“ buvo paskelbta 1918 m. gruodžio 1 d. Ją paskelbė popiežius Benediktas XV, penktaisiais savo pontifikato metais. Šis dokumentas buvo išleistas netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai pasaulis ruošėsi Paryžiaus taikos konferencijai. Lotyniškas pavadinimas „Quod iam diu“ reiškia „Tai, ko jau seniai laukta“. Lietuviškai šią encikliką galima vadinti „Apie būsimą taikos … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Žmonių giminės atpirkimas“ (Humani generis redemptionem)

1917 m. birželio 15 d., Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Humani generis redemptionem, kurios pavadinimas iš lotynų kalbos reiškia „Žmonijos atpirkimas“. Tai buvo trečioji jo pontifikato enciklika, skirta visiems Bažnyčios hierarchams – patriarchams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams. Enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Apie žmonijos atpirkimą“ arba „Apie Dievo žodžio skelbimą“. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Prie palaimintojo Apaštalo sosto“ (Ad beatissimi Apostolorum)

1914 m. lapkričio 1 d., vos du mėnesiai po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XV paskelbė savo pirmąją encikliką Ad beatissimi Apostolorum. Tai įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai Europa skendo kraujo ir griuvėsių jūroje. Enciklika buvo paskelbta Visų Šventųjų dieną, simboliškai primenant apie šventųjų bendrystę ir taiką, kurios tuo metu taip trūko pasauliui. Lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Apgailėtina būklė“ (Lacrimabili statu)

1912 m. birželio 7 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Lacrimabili statu, skirtą Lotynų Amerikos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo reakcija į pranešimus apie vietinių gyventojų, ypač Amazonės regione, išnaudojimą ir neteisėtą vergovę. Enciklikoje popiežius pabrėžė, kad, nors oficialiai vergovė buvo panaikinta, praktikoje daugelis vietinių gyventojų vis dar patiria priespaudą ir neteisybę . Enciklikos … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Jau seniai“ (Iamdudum)

1911 m. gegužės 24 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Iamdudum, reaguodamas į 1910 m. spalio 5 d. įvykusią Portugalijos revoliuciją, po kurios šalyje buvo įvesta respublika ir pradėta griežta antiklerikalinė politika. Ši enciklika buvo adresuota patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Enciklikos pavadinimas Iamdudum iš lotynų … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis laiškas „Mūsų apaštališkoji pareiga“ (Notre charge apostolique)

„Notre charge apostolique“ (liet. „Mūsų apaštališkoji pareiga“) – tai popiežiaus šv. Pijaus X apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1910 m. rugpjūčio 25 d., adresuotas Prancūzijos vyskupams. Šiame dokumente popiežius griežtai kritikavo prancūzų katalikiškąjį socialinį judėjimą „Le Sillon“ (liet. „Vaga“), vadovaujamą Marco Sangnier, dėl jo nukrypimo nuo tradicinės Katalikų Bažnyčios doktrinos ir hierarchinės struktūros. „Le Sillon“ buvo įkurtas … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dažnai skelbiama“ (Editae saepe)

1910 m. gegužės 26 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Editae Saepe, skirtą paminėti šventojo Karolio Boromėjaus kanonizacijos 300-ąsias metines. Šis dokumentas buvo adresuotas patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Popiežius Pijus X, valdęs nuo 1903 iki 1914 metų, žinomas dėl savo pastangų atnaujinti Bažnyčios gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Bendrieji reikalai“ (Communium rerum)

1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Ganyti Viešpaties kaimenę“ (Pascendi Dominici gregis)

Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]