Enciklika „Gailestingiausiasis Atpirkėjas“ (Miserentissimus Redemptor)

Miserentissimus Redemptor yra popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1928 m. gegužės 8 d., skirta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbei ir ypač pabrėžianti atsilyginimo (reparacijos) už žmonijos nuodėmes svarbą. Tai vienas reikšmingiausių Bažnyčios dokumentų apie Jėzaus Širdies pamaldumą, giliai įsišaknijusį tiek teologijoje, tiek tikinčiųjų kasdienybėje. Enciklika pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kuris sukrėtė Europą ir pasaulį. Žmonija … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Neteisingomis ir slegiančiomis“ (Iniquis afflictisque)

Iniquis afflictisque – tai popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1926 m. gruodžio 25 dieną, Kalėdų dieną. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Netiesos slegiamiems ir kenčiantiems“ – tai pirmieji žodžiai lotyniškame tekste. Ši enciklika buvo tiesioginis ir drąsus popiežiaus kreipimasis dėl krikščionių persekiojimo Meksikoje, ypač po to, kai šalyje buvo įvykdyta sekuliari reforma, smarkiai apribojusi Katalikų Bažnyčios veiklą. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tinkamai atlyginta“ (Rite expiatis)

Encikliką Rite expiatis popiežius Pijus XI paskelbė 1926 m. balandžio 30 dieną. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Teisingai atsiteisus“ arba „Tinkamai atsilyginus už nuodėmes“, o dokumento tematika glaudžiai susijusi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osiomis mirties metinėmis, kurios tuo metu buvo minimos visame katalikiškame pasaulyje. Šiuo dokumentu popiežius siekė ne tik pagerbti šventąjį, bet ir priminti jo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kurias pirmiausia“ (Quas primas)

1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Didžiausia ir sunkiausia“ (Maximam gravissimamque)

1924 m. sausio 18 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Maximam gravissimamque žymi svarbų posūkį Prancūzijos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Ji buvo atsakas į 1905 m. Prancūzijoje priimtą įstatymą, atskyrusį Bažnyčią nuo valstybės, ir siekė atkurti Bažnyčios teisinį statusą šalyje. 1905 m. įstatymas panaikino 1801 m. Konkordatą, kuris reguliavo Bažnyčios ir valstybės santykius. Naujas įstatymas nacionalizavo … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kur slaptu Dievo sprendimu“ (Ubi arcano Dei consilio)

1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Laimingai artėjanti diena“ (Fausto appetente die)

1921 m. birželio 29 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Fausto appetente die, skirtą 700-osioms šv. Dominyko mirties metinėms paminėti. Tai buvo viena iš kelių enciklikų, kurias šis popiežius paskyrė žymiems krikščionybės istorijos veikėjams, norėdamas ne tik pagerbti jų atminimą, bet ir priminti Bažnyčiai apie jų paliktą dvasinį paveldą bei gyvą aktualumą. Šv. Dominykas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Garsiausiame aukščiausiųjų“ (In praeclara summorum)

1921 m. balandžio 30 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką In praeclara summorum, skirtą paminėti 600-ąsias Dantės Aligjerio mirties metines. Ši enciklika skirta literatūros ir teologijos tyrinėtojams, taip pat visai Katalikų Bažnyčiai, kaip liudijimas, kad Dantės kūryba neatskiriama nuo krikščioniškosios pasaulėžiūros. Dantė Aligjeris, viduramžių italų poetas, garsiausias dėl savo epo Dieviškoji komedija, šiame dokumente pristatomas … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Šventosios artėjančios“ (Sacra propediem)

1921 m. sausio 6 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Sacra Propediem, skirtą paminėti Trečiojo Pranciškaus Ordino (Ordo Franciscanus Saecularis) įkūrimo 700 metų jubiliejų. Šis dokumentas buvo adresuotas visiems Katalikų Bažnyčios hierarchams, siekiant atkreipti dėmesį į pasauliečių vaidmenį Bažnyčios gyvenime ir skatinti jų įsitraukimą į dvasinį tobulėjimą bei visuomenės atnaujinimą. Lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Jau pilni metai“ (Annus iam plenus)

1920 m. gruodžio 1 d. paskelbta popiežiaus Benedikto XV enciklika Annus Iam Plenus (lot. „Jau praėjo metai“) buvo antrasis jo kreipimasis į pasaulio vyskupus ir tikinčiuosius, raginantis padėti nuo karo nukentėjusiems Centrinės Europos vaikams. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas visoje Europoje. Ypač skaudžiai nukentėjo vaikai – jie neteko tėvų, namų, maisto ir sveikatos. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“ (Principi Apostolorum Petro)

1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dvasia Guodėja“ (Spiritus Paraclitus)

1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]