Seksta (Sexta, apie 12 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama vidurdienį. Ji primena Kristaus kančios pradžią ir kviečia žmogų sustoti dienos viduryje, kai darbai pasiekia savo intensyvumo viršūnę. Seksta nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpa maldos pauzė, padedanti atgauti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo nukreipti mintį į Dievą. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji meldžiama pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių psalmių ciklą, o tradiciniuose leidiniuose – Romos brevijoriuje – turi aiškiai nustatytą vietą.
Sekstos šaknys siekia ankstyvąją krikščionybę. Vidurdienis buvo laikomas dvasinės kovos ir išbandymo laiku: karštis, nuovargis ir dienos įtampa simbolizavo vidinį žmogaus silpnumą. Bažnyčios tėvai šią valandą siejo su Kristaus kančios pradžia ir su psalmėse minimu „vidurdienio demonu“ – išsiblaškymu, nerimu ir dvasiniu nuovargiu. Todėl Seksta tapo malda, prašančia ištvermės, ramybės ir širdies tvirtumo.
Seksta simbolizuoja dienos viršūnę. Tai akimirka, kai žmogus jau giliai įsitraukęs į darbus, o nuovargis pradeda jaustis vis stipriau. Ši valanda primena, kad net ir įtemptame ritme krikščionio gyvenimas turi būti persmelktas maldos. Todėl Seksta dažnai siejama su vidine ramybe, ištverme, susitelkimu ir gebėjimu išlikti Dievo akivaizdoje net tada, kai diena tampa chaotiška. Tai malda, padedanti atgauti dvasinį kvėpavimą ir tęsti darbus su nauja jėga.
Šiuolaikinėje Valandų liturgijoje Seksta yra trumpa ir aiški. Ją sudaro:
- himnas, skirtas vidurdienio metui
- trys psalmės arba psalmės dalys
- trumpas Biblijos skaitinys
- trumpa malda ir užbaigimas
Ši struktūra leidžia Sekstą melstis tiek bendruomeniškai, tiek individualiai, net ir intensyviausioje dienos dalyje.
Seksta meldžiama visame pasaulyje kaip Valandų liturgijos dalis. Vienuolynuose ji giedama bendruomeniškai, o kunigai ir diakonai ją kalba kaip savo tarnystės pareigą. Pasauliečiai gali melstis Sekstą laisvai, kaip dvasinį sustojimą vidurdienį. Programėlės ir lietuviški leidiniai leidžia tai daryti paprastai ir patogiai, o tiek tradicinis Romos brevijorius, tiek šiuolaikinė Valandų liturgija suteikia šiai valandai tą pačią vietą bendrame Bažnyčios maldos ritme.