Tercija (Tertia, apie 9 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama ryto viduryje. Ji primena Šventosios Dvasios nužengimą Sekminių dieną ir kviečia tikintįjį prašyti Dievo šviesos bei stiprybės kasdieniams darbams. Tercija nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpas sustojimas dienos ritme, padedantis išlaikyti dvasinį budrumą ir Dievo artumo pojūtį. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji meldžiama pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių psalmių ciklą, o tradiciniuose leidiniuose – Romos brevijoriuje – turi savo nustatytą vietą ir struktūrą.
Tercijos šaknys glūdi ankstyvojoje krikščionybėje. Trečia dienos valanda (apie 9 ryto) buvo laikoma ypatingu laiku, nes būtent tada, kaip pasakoja Apaštalų darbai, ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Šis įvykis tapo Tercijos teologiniu centru: malda skirta prašyti Dvasios įkvėpimo, išminties ir drąsos. Vienuolynuose ši valanda buvo neatsiejama kasdienio ritmo dalis, žyminti ryto darbų pradžią.
Tercija simbolizuoja dienos įsibėgėjimą. Tai akimirka, kai žmogus jau įžengė į savo darbus, bet dar nėra paskendęs rūpesčiuose. Ši valanda primena, kad krikščionio veikla nėra atskirta nuo maldos – priešingai, ji turi būti persmelkta Dievo Dvasios. Todėl Tercija dažnai siejama su Šventosios Dvasios dovana ir įkvėpimu, vidine stiprybe ir ištverme, išmintingu sprendimų priėmimu ir širdies ramybe kasdienybės viduryje. Tai malda, kuri padeda išlaikyti kryptį ir ramybę, kai diena įgauna pagreitį.
Šiuolaikinėje Valandų liturgijoje Tercija yra trumpa ir aiški. Ją sudaro:
- himnas, skirtas Šventajai Dvasiai arba dienos metui
- trys psalmės arba psalmės dalys
- trumpas Biblijos skaitinys
- trumpa malda ir užbaigimas
Ši struktūra leidžia maldą atlikti tiek bendruomeniškai, tiek individualiai, net ir intensyvaus darbo dienos metu.
Tercija meldžiama visame pasaulyje kaip Valandų liturgijos dalis. Vienuolynuose ji giedama bendruomeniškai, o kunigai ir diakonai ją kalba kaip savo tarnystės pareigą. Pasauliečiai gali melstis Terciją laisvai, kaip dvasinį sustojimą ryto viduryje. Programėlės ir lietuviški leidiniai leidžia tai daryti paprastai ir patogiai, o tradicinis Romos brevijorius ir šiuolaikinė Valandų liturgija suteikia jai tą pačią vietą bendrame Bažnyčios maldos ritme.