Sūra Yā Sīn (arab. يس) – 36-oji Korano sūra, Mekos laikotarpio vidurys (apie 615–620 m.). Ji turi 83 ajatus ir yra viena dažniausiai skaitomų, atmintinai mokomų ir mirusiesiems dedikuojamų surų visame musulmonų pasaulyje. Pranašas Muchammedas sakė:„Kiekvienas dalykas turi širdį, o Korano širdis – Yā Sīn.“ Kodėl ji vadinama „Korano širdimi“? Trumpas turinys skyriais 1–12 ajatai … [Skaityti toliau…]
„Jamiʿ at-Tirmidhi“ (arab. الجامع الترمذي), dažnai vadinamas tiesiog „Sunan at-Tirmidhi“, yra vienas iš šešių pagrindinių (Kutub al-Sittah) sunitų hadisų rinkinių ir laikomas trečiuoju pagal patikimumą po Sahih al-Bukhari ir Sahih Muslim. Lietuviškai šio rinkinio pavadinimas „At-Tirmidhio rinkinys“ arba „Hadisų rinkinys pagal at-Tirmidhį“. Abu Isa Muhammad ibn Isa ibn Sawra ibn Musa at-Tirmidhi (arba trumpai – … [Skaityti toliau…]
Korano 20-oji sura „Ṭā-Hā” yra viena iš gražiausių ir dramatiškiausių mekiškų surų, sudaryta iš 135 eilučių. Ji prasideda tomis pačiomis mistinėmis raidėmis „طه” (Ṭā-Hā), kurios kelia klausimų jau nuo pirmo žvilgsnio. Tradicija sako, kad kai pranašas Mahometas pirmą kartą išgirdo šią surą, jis paklausė: „Kas yra Ṭā-Hā?” Angelas Gabrielius atsakė: „Tu esi Ṭā-Hā” – tai … [Skaityti toliau…]
Korano 50-oji sura „Qāf” prasideda mistine raide – vieniša „ق” (Qāf), kuri nieko konkrečiai nereiškia, bet kartu reiškia viską. Tai mekkiška sura, priskiriama ankstyvajam Mahometo pranašystės laikotarpiui, turinti 45 eilutes (ajatus). Ji kalba apie prisikėlimą, žmogaus silpnumą ir dieviškąją galią. 45 eilutės skamba kaip grėsmingas perspėjimas politeistams, bet kartu ir kaip paguoda tikintiesiems. Sura prasideda … [Skaityti toliau…]
Hanifai (arabiškai ḥanīf, daugiskaita ḥunafāʼ) – taip vadinti žmonės Arabijoje prieš Muhammado misiją, kurie atmetė stabmeldystę ir ieškojo „gryno“ vieno Dievo tikėjimo – tokio, kokį turėjo Abraomas (Ibrahimas). Korane žodis hanif vartojamas 12 kartų, dažniausiai apibūdinant Abraomą: „Abraomas nebuvo žydas nei krikščionis, bet hanifas, musulmonas, ir ne iš daugdievininkų“ (3:67). Muhammadas pats vadinamas hanifu, sekančiu … [Skaityti toliau…]
Humsai (arabiškai al-Hums arba al-Ahmas) – tai grupė kuraišių ir jų sąjungininkų, kurie prieš islamą laikėsi ypatingai griežtų religinių taisyklių, susijusių su Kaba ir Mekos šventove. Terminas kilęs iš žodžio, reiškiančio „griežtumas“, „uolumas“ ar „šventumas“. Jie save laikė šventovės žmonėmis – aukštesniais už kitus arabus, nes buvo „Abraomo palikuonys“, Kabos sargai ir Mekos gyventojai. Pagal … [Skaityti toliau…]
Šita istorija islamo tradicijoje vadinama Shaqq al-Sadr – „krūtinės perskėlimu“. Ji pasakojama keliose versijose, bet pagrindas tas pats: angelai atidaro jauno Muhamedo krūtinę, išplauna širdį ir išima iš jos juodą lašą – Šėtono dalį, kuri būdinga kiekvienam Adomo palikuoniui. Pirmas kartas įvyko, kai Muhammadui buvo ketveri metai. Jis gyveno pas žindyvę Halimą iš Banu Sado … [Skaityti toliau…]
Sahih Sittah (Šeši teisingi hadisų rinkiniai) – tai šeši hadisų rinkiniai, kuriuos sunitai laiko patikimiausiais po Korano. Žodis „sahih“ reiškia „teisingas, autentiškas“, o „sittah“ – „šeši“. Šie rinkiniai surinkti III amžiuje po hidžros (IX–X a. pagal krikščioniškąjį kalendorių), kai musulmonai suprato, kad pranašo Muhammado žodžiai ir veiksmai nyks iš atminties, jei jų neužrašys ir nepatikrins … [Skaityti toliau…]
Sad (arba Sād, arab. ص) – 38-oji Korano sura, priklauso Mekos laikotarpiui, turi 88 ajatus. Pavadinimas – tik viena paslaptinga raidė „ṣād“ pačioje pradžioje, kaip ir keliose kitose suruose (pvz., Alif-Lam-Mim). Korane tokių „atskirų raidžių“ yra 14 surų pradžioje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, ką jos reiškia – gal Dievo iššūkis arabams sukurti panašų … [Skaityti toliau…]
Korano 34-oji sūra vadinama „Saba“ (arab. Sabaʾ), o jos pavadinimas kilęs iš senosios Saba karalystės, minimos tekste. Ši sūra sudaryta iš 54 eilučių ir priklauso prie mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta pranašui Muhammedui dar Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė buvo jauna ir susidūrė su stipriu pasipriešinimu. Pavadinimas „Saba“ nurodo į karalystę, kuri, būdama turtinga ir … [Skaityti toliau…]
Pranašų pasakojimai, arabų kalboje žinomi kaip Qiṣaṣ al-Anbiyāʾ, sudaro ypatingą islamo rašytinės tradicijos dalį, kur susipina Korano eilutės su hadisų fragmentais ir senovinėmis legendomis iš Artimųjų Rytų. Šie tekstai, pradėti kurti dar ankstyvuoju islamo laikotarpiu, VII amžiuje, vaizduoja Adomo, Nojaus, Abraomo, Mozės, Jėzaus ir kitų pranašų gyvenimus, pabrėždami jų kovas su netikėjimu, stebuklus ir pamokas … [Skaityti toliau…]
Sura Quraish (arab. قُرَيْش, liet. Quraišas) yra 106-oji sura Korane, priklausanti Mekos laikotarpio surai. Tai viena iš trumpųjų surelių, turinti vos keturias eilutes, tačiau jos prasmė yra labai aiški ir simboliška. Pavadinimas kildinamas iš Quraišo genties, kuri gyveno Mekos mieste ir buvo atsakinga už prekybą bei miesto saugumą. Sura primena Kuirašo genties nariams apie Dievo … [Skaityti toliau…]