Sūra Yā Sīn (arab. يس) – 36-oji Korano sūra, Mekos laikotarpio vidurys (apie 615–620 m.). Ji turi 83 ajatus ir yra viena dažniausiai skaitomų, atmintinai mokomų ir mirusiesiems dedikuojamų surų visame musulmonų pasaulyje. Pranašas Muchammedas sakė:
„Kiekvienas dalykas turi širdį, o Korano širdis – Yā Sīn.“
Kodėl ji vadinama „Korano širdimi“?
- Trumpa, bet talpina visą islamo esmę: Dievo vienumą, pranašystę, pomirtinį gyvenimą, gamtos ženklus, atpildą ir bausmę.
- Ritmiška, melodinga, lengvai įsimenama – daugelis musulmonų vaikų išmoksta ją pirmą.
- Tradiciškai skaitoma prie mirštančiojo (kad palengvintų sielos išėjimą) ir ant kapo (kad primintų mirusiajam tikėjimą).
Trumpas turinys skyriais
1–12 ajatai – Įžanga ir priesaika
Sura prasideda dviem paslaptingom raidėm يس (Yā Sīn). Jų prasmė žinoma tik Alachui (kaip ir visų 14 Korano „atskirų raidžių“ pradžioje surų).
Tada – priesaika pačiu Koranu („Prisiekiu išmintinguoju Koranu“) ir patvirtinimas, kad Muchammedas tikrai yra Dievo siųstas pranašas.
12–32 ajatai – Trys pagrindinės žinutės žmonijai
a) Gamtos ženklai: saulė, mėnulis, naktis, diena, laivai, vandenynai – „kad jūs mąstytumėte“.
b) Pomirtinis gyvenimas: „Argi tas, kuris sukūrė dangus ir žemę, negali atkurti mirusiųjų?“
c) Pavyzdys apie kaimą, į kurį atėjo du pranašai, paskui trečias – visi trys buvo išvadinti melagiais, o kaimas sunaikintas (dažniausiai aiškinama kaip Antiochija arba kokia nors arabų gentis).
33–50 ajatai – Žemės atgimimas ir Paskutinė diena
Žemė mirusi, tada ateina lietus – ir ji atgyja. „Taip bus ir jūsų prisikėlimas.“
Paskutinis trimitas, žmonės iššoks iš kapų „kaip skėriai“, bėgs į Teismo vietą.
51–67 ajatai – Rojus ir Pragaras
Teisuoliai – soduose, ant sofų, su vaisiais ir taurėmis.
Nusidėjėliai – „Valgykite ir gerkite kartų vandenį už tai, ką darėte!“
Žmonės gailėsis: „Vargas mums, kas prikėlė mus iš kapų?“
68–83 ajatai – Baigiamasis himnas Dievo galybei
„Mes sukūrėme žmogų iš lašo, o jis ginčijasi su Mumis!“
„Ar žmogus galvoja, kad Mes nesurinksime jo kaulų? Žinoma, galime net atkurti jo pirštų galiukus!“
Pabaiga – didingas šlovinimas: „Šlovė Tam, kurio rankoje visa karalystė, ir Jis viską gali!“
Kodėl ji tokia populiari?
- Skaitoma per laidotuves ir 3-ą, 7-ą, 40-ą dieną po mirties.
- Daugelyje šalių (Turkija, Pakistanas, Indonezija, Bosnija) laikoma, kad jos skaitymas palengvina mirties kančias ir padeda per tardymą kape (Munkar ir Nakir angelų klausimai).
- Yra hadisas: „Kas perskaito Yā Sīn naktį dėl Alacho – tam atleidžiamos nuodėmės.“
Yā Sīn (arab. يس)
Dievo, Gailestingojo, Maloningojo vardu.
- Ya-Sin.
- Prisiekiau išmintinguoju Koranu,
- Tikrai tu esi iš pasiuntinių,
- ant tiesiojo kelio,
- tai yra Gailestingojo, Galingojo apreiškimas,
- kad perspėtum tautą, kurios tėvai nebuvo perspėti, todėl jie yra abejingi.
- Jau įvykdytas žodis daugumai jų – jie netiki.
- Mes uždėjome jiems ant kaklų pančius, kurie siekia smakrą, todėl jie yra sukaustyti.
- Mes padarėme užtvarą priešais juos ir užtvarą už jų, ir juos apdengėme – tad jie nemato.
- Jiems vis tiek – ar tu juos perspėsi, ar ne – jie netiki.
- Tu perspėsi tik tą, kuris seka priminimą ir bijo Gailestingąjį nematydamas; tokį džiugink atleidimu ir kilniu atlygiu.
- Tikrai Mes prikeliame mirusiuosius, ir užrašome tai, ką jie padarė, ir jų pėdsakus; ir viską Mes esame suskaičiavę aiškioje Knygoje.
- Pateik jiems pavyzdį – miestiečių istoriją, kai atėjo pasiuntiniai.
- Kai Mes pasiuntėme jiems du, jie juos atmetė, tad sustiprinome trečiuoju, ir jie pasakė: „Tikrai mes esame pasiuntiniai jums.“
- Jie atsakė: „Jūs esate tik žmonės kaip mes, Gailestingasis nieko neatsiuntė – jūs tik meluojate.“
- Pasiuntiniai sakė: „Mūsų Viešpats žino, kad tikrai mes esame pasiuntiniai jums.
- Mums tenka tik aiškiai perduoti žinią.“
- Jie atsakė: „Mes laikome jus bloga ženklu. Jei nenustosite, mes jus užmėtysime, ir jus palies iš mūsų skaudi bausmė.“
- Pasiuntiniai sakė: „Jūsų ženklas yra su jumis pačiais. Argi dėl to, kad jums primenama? Jūs esate iš tikrųjų perdėtai nusikaltę žmonės.“
- Ir iš tolimiausios miesto dalies atėjo žmogus, skubėdamas, ir tarė: „Mano tauta, sekite pasiuntinius!“
- Sekite tuos, kurie neprašo iš jūsų atlygio, o jie yra vedami.
- Ir kodėl gi aš neturėčiau garbinti To, kuris mane sukūrė, ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti?
- Ar imsiu kitus dievus šalia Jo? Jei Gailestingasis panorėtų man pakenkti, jų užtarimas man nieko nepadėtų ir jie manęs neišgelbėtų.
- Tikrai būčiau aiškioje klaidoje.
- Aš patikėjau jūsų Viešpačiu, tad klausykite manęs.
- Buvo pasakyta: „Įeik į Rojų.“ Jis tarė: „O, kad mano tauta žinotų,
- už ką mano Viešpats man atleido ir padarė mane iš pagerbtųjų.“
- Ir Mes nesiuntėme prieš jo tautą po jo jokios kariuomenės iš dangaus, ir Mes nebuvome siuntėjai.
- Tai buvo tik vienas šauksmas, ir štai jie tapo nutildyti.
- Deja dėl tarnų! Kiekvieną kartą, kai ateina pas juos pasiuntinys, jie tik iš jo šaiposi.
- Argi jie nemato, kiek Mes sunaikinome prieš juos kartų, kurios nebegrįš pas juos?
- Ir visi tikrai bus atvesti prieš Mus.
- Jiems ženklas – mirusi žemė: Mes ją atgaivinome ir iš jos išvedėme grūdus, iš kurių jie valgo.
- Mes joje padarėme sodus iš palmių ir vynuogių, ir išleidome šaltinius.
- Kad jie valgytų iš jos vaisių – tai ne jų rankų darbas. Argi jie nedėkoja?
- Šlovė Tam, kuris sukūrė poras visas – iš to, ką išaugina žemė, iš jų pačių ir iš to, ko jie nežino.
- Jiems ženklas – naktis: Mes nuimame iš jos dieną, ir štai jie lieka tamsoje.
- Saulė bėga savo nustatytą kelią – tai Galingojo, Žinančiojo nustatymas.
- Mėnuliui Mes nustatėme stotis, kol jis tampa panašus į seną delną.
- Ne saulė gali pasivyti mėnulį, ne naktis aplenkti dieną – kiekvienas plaukia savo orbitoje.
- Jiems ženklas – Mes nešėme jų palikuonis pilnu laivu.
- Ir Mes jiems sukūrėme panašių, ant kurių jie keliauja.
- Jei panorėtume, Mes juos paskandintume, ir jie neturėtų šauksmo, nei būtų išgelbėti,
- tik iš Mūsų gailestingumo ir iki tam tikro laiko.
- Kai jiems sakoma: „Bijokite to, kas prieš jus ir kas už jūsų, kad jums būtų parodytas gailestingumas,“
- jie nusigręžia nuo kiekvieno ženklo iš jų Viešpaties.
- Kai jiems sakoma: „Išleiskite iš to, kuo Dievas jus aprūpino,“ netikintieji sako tikintiesiems: „Ar turėtume maitinti tuos, kuriuos, jei Dievas panorėtų, Jis pats pamaitintų? Jūs esate tik aiškioje klaidoje.“
- Ir jie sako: „Kada gi išsipildys šis pažadas, jei jūs esate teisingi?“
- Jie laukia tik vieno šauksmo, kuris juos pagaus, kai jie ginčysis.
- Ir jie negalės nei palikti paliepimo, nei grįžti pas savo šeimas.
- Ir bus pūsta į ragą, ir štai jie iš kapų skubės pas savo Viešpatį.
- Jie sakys: „Vargas mums! Kas mus prikėlė iš mūsų guolio? Tai, ką pažadėjo Gailestingasis, ir pasiuntiniai pasakė tiesą.“
- Tai buvo tik vienas šauksmas, ir štai jie visi bus atvesti pas Mus.
- Šiandien nė viena siela nebus nuskriausta, ir jums bus atlyginta tik už tai, ką darėte.
- Tikrai Rojaus gyventojai šiandien bus užsiėmę džiaugsmu.
- Jie ir jų žmonos bus pavėsyje, atsilošę ant sofų.
- Jiems ten bus vaisių, ir jie turės viską, ko panorės.
- „Ramybė!“ – žodis iš Gailestingojo Viešpaties.
- Atsiskirkite šiandien, jūs nusikaltėliai!
- Argi nesudarėme su jumis sandoros, Adomo vaikai, kad negarbintumėte Šėtono? Tikrai jis jums aiškus priešas.
- Ir kad garbintumėte Mane – tai tiesusis kelias.
- Bet jis suklaidino daugybę iš jūsų. Argi nesuvokėte?
- Štai ši pragarinė ugnis, kuri jums buvo pažadėta.
- Įeikite į ją šiandien už tai, kad netikėjote.
- Šiandien Mes užantspauduosime jų burnas, jų rankos kalbės mums, o jų kojos liudys, ką jie darė.
- Jei panorėtume, Mes uždengtume jų akis, ir jie ieškotų kelio – bet kaip jie matytų?
- Jei panorėtume, Mes paverstume juos sustingusiais jų vietose, ir jie negalėtų nei eiti pirmyn, nei grįžti.
- Ką Mes prailginame gyvenimu, tam Mes sumažiname jėgas. Argi jie nesuvokia?
- Mes neišmokėme jo poezijos, ir jam ji netinka. Tai tik priminimas ir aiškus Koranas,
- kad perspėtų gyvąjį ir kad žodis įsigalėtų prieš netikinčiuosius.
- Argi jie nemato, kad Mes jiems sukūrėme iš to, ką padarė Mūsų rankos – gyvulius, kuriuos jie valdo?
- Mes juos padarėme jiems paklusnius – iš jų jie turi raitąsias priemones, ir iš jų valgo.
- Jie turi iš jų naudos ir gėrimų. Argi jie nedėkoja?
- Bet jie priėmė kitus dievus šalia Dievo, tikėdamiesi, kad jie jiems padės.
- Bet jie negali jiems padėti, ir patys bus atvesti kaip jų kariuomenė.
- Tad tegul tavęs neliūdina jų kalbos. Mes žinome, ką jie slepia ir ką skelbia.
- Argi žmogus nemato, kad Mes jį sukūrėme iš lašo, o štai jis – aiškus ginčytojas?
- Jis pateikė mums pavyzdį, pamiršęs savo sukūrimą, ir sakė: „Kas prikels kaulus, kai jie bus suirę?“
- Sakyk: „Prikels Tas, kuris juos sukūrė pirmą kartą, ir Jis žino kiekvieną kūrinį.“
- Tas, kuris jums iš žalio medžio padarė ugnį – štai jūs iš jos kūrenate.
- Argi Tas, kuris sukūrė dangus ir žemę, negali sukurti tokių kaip jie? Taip, Jis yra Kūrėjas, Žinantis.
- Jo įsakymas, kai Jis nori ko nors, yra tik pasakyti: „Būk!“ – ir tai įvyksta.
- Šlovė Tam, kurio rankoje yra visų daiktų valdžia, ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti.