Šaukote 1767 m. pastatyta bažnyčia. Jai 1773 m. dovanota žemės. Iki 1863 m. bažnyčia perstatyta. Kunigas Simonas Jakavičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1863 m. ištremtas 7 m. į Tobolską; atimtas dvasininko titulas. Prie bažnyčios buvo prieglauda, iki 1863 m. veikė parapinė mokykla. Apie 1922 m. įsteigta parapija.
Manoma, kad Vadoklių dvare XVIII a. pradžioje buvo pastatyta koplyčia. Dvaro savininkas Anupras Belozaras 1781 m. pastatė medinę bažnyčią. 1875–1902 m. klebonavęs Jonas Balvočius (1842–1915) 1876 m. padidino bažnyčią, pristatė šonines koplyčias, parapijos ūkinius trobesius. Jis rūpinosi labdara, švietimu, blaivybe, garsėjo gražiais pamokslais. 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla (1910 m. pakeista valdine). Per Pirmąjį … [Skaityti toliau…]
Naujadvario dvaro (1 km į pietus nuo Geležių) savininkas Puzinas Geležių kapinėse 1779 m. pastatė medinę koplyčią. Kurį laiką buvo dvaro išlaikomas kapelionas (pamaldos leistos 1783 m.). Iki XIX a. vidurio koplyčia vadinta Naujadvario vardu. 1874 m. pastatyta medinė bažnyčia. Prie jos Jonas Baruolis (1848–1930) pastatė varpinę (apačia akmeninė, viršus medinis). Bažnyčiai iš Naujadvario dvaro … [Skaityti toliau…]
Inturkės bažnyčiai 1555 m. dovanotas Rudesos palivarkas su Kačergų kaimu. Antroji bažnyčia statyta iki 1674 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1739 metais. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1763 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1855 m. Klebono Petro Prunskio rūpesčiu 1908 m. rugpjūčio 9 d. Inturkėje surengtas pirmas … [Skaityti toliau…]
Gudžiūnuose apie 1812 m. pastatyta koplyčia. Joje retkarčiais laikytos pamaldos. 1909 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas (archit. Stanislovas Kačkovskis). Kunigo Antano Masiulio iniciatyva iš koplyčios 1910–1911 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Vosyliškio parapijos filija. Iki 1927 m. įsteigta parapija.
Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė. 1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti … [Skaityti toliau…]
Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. … [Skaityti toliau…]
Jau 1938 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą už suaukotus pinigus 1957–1960 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, viena retų bažnyčių, kurias leista statyti sovietmečiu. 1961 m. areštuoti bažnyčios statybos organizatoriai: klebonas Liudvikas Povilonis (1910–1990), (vėliau arkivyskupas), vikaras Bronislovas Burneikis (1923–1991) ir dar 5 asmenys. Nuteisti kunigai iškalėjo po … [Skaityti toliau…]
Apie 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. Vietoj jos 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Vokietijos kariuomenė 1915 m. koplyčią sudegino. Į Kiaunorius 1918 m. paskirtas nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis (pamaldas jis laikė klebonijoje). 1925–1926 m. koplyčia atstatyta. 1935 m. ji tapo filija. 1944 m. bažnyčia sugriauta. Laikina įrengta parapijos salėje. 1959 m. sudegė. Kiaunorių kunigas … [Skaityti toliau…]
Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos. 1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje … [Skaityti toliau…]