Pistis Sophia (koinė graikų kalba: Πίστις Σοφία, liet. „Išminties Tikėjimas“ arba „Tikėjimo Išmintis“) yra gnostinis tekstas, tikėtina, parašytas tarp III ir IV a. po Kr., atrastas 1773 m. Tai vienas svarbiausių gnostinių raštų, išlikęs vieninteliame koptiškame rankraštyje, vadinamame Askew kodeksu, kurį 1785 m. įsigijo Britų muziejus (dabar Britų biblioteka). Tekstas atspindi ankstyvojo krikščionybės gnostikų mokymus, … [Skaityti toliau…]
Apokrifinės evangelijos yra ankstyvieji krikščioniški raštai, kurie nebuvo įtraukti į Naujojo Testamento kanoną, sudarytą IV a. krikščionių Bažnyčios. Žodis „apokrifinis“ kilęs iš graikų kalbos (apokryphos, „paslėptas“ arba „slaptas“) ir iš pradžių reiškė tekstus, skirtus ribotai grupei ar laikomus ezoteriniais. Vėliau terminas pradėtas vartoti nekanoniniams raštams, kurie, Bažnyčios nuomone, neatitiko ortodoksinio tikėjimo ar autentiškumo kriterijų. Apokrifinės … [Skaityti toliau…]
Permainų knyga (I Ching arba Yijing, Pokyčių knyga), vienas seniausių kinų filosofinių tekstų, yra kosmologinė-filosofinė sistema, naudojama būrimui, savirefleksijai ir gyvenimo situacijų analizei. Ją sudaro 64 heksagramos – šešių linijų (ištisinių arba pertrauktų) simboliai, atspindintys skirtingas būsenas ir kaitos procesus. Kiekviena heksagrama sudaryta iš dviejų trigramų (trijų linijų darinių), o linijos simbolizuoja yin (pertraukta linija, … [Skaityti toliau…]
Mandejų religija, dar vadinama mandeizmu, yra viena seniausių pasaulyje tebegyvuojančių monoteistinių religijų, turinti unikalią teologiją, ritualus ir istoriją. Mandeizmas yra gnostinė monoteistinė religija, kilusi iš Artimųjų Rytų, kurios išpažinėjai save vadina mandāyē („žinančiais“ arba „pažįstančiais“). Pagrindinis mandeizmo šventasis tekstas yra Ginza Rabba („Didysis lobis“), kuris apima kosmologinius, teologinius ir moralinius mokymus. Mandejai tiki vienu Dievu, … [Skaityti toliau…]
Racionalistinė biblinė kritika, išsivysčiusi XVIII–XIX a., žymėjo revoliucinį posūkį Biblijos tyrinėjime, kai mokslininkai, tokie kaip Julius Wellhausen, pradėjo analizuoti Šventąjį Raštą kaip istorinį dokumentą, o ne kaip dieviškai įkvėptą tekstą. Ši kritika, paveikta Apšvietos racionalizmo ir istorinio metodo, kvestionavo tradicinius įsitikinimus apie Biblijos autorystę, tekstų autentiškumą ir jų sudarymo procesą. Vietoj to, kad priimtų Bibliją … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikija – filosofijos, demokratijos ir meno lopšys. Jos gyventojai tikėjo, kad dievai patys gyvena malonumų kupiną gyvenimą, todėl žmogus, sekdamas dieviškais pavyzdžiais, turi teisę ir pareigą siekti džiaugsmo. Orgijos, prostitucija, pederastija ir kiti malonumų būdai buvo neatsiejama religinė praktika – šventos apeigos, skirtos pagerbti dievus ir pasidalyti jų galia. Orgijos ir simposionai – Dioniso … [Skaityti toliau…]
Po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Lotą ir jo dvi dukteris angelai išgelbėjo iš miestų, kurie tapo Dievo teismo simboliu. Šeima pabėgo į mažą miestelį Coarą, tačiau vėliau iš baimės Lotas su dukromis persikėlė į kalnus ir apsigyveno oloje (Pr 19, 30). Tuo metu žemė atrodė sunaikinta. Miestai buvo pelenai, o gyventojų beveik neliko. Loto dukterims … [Skaityti toliau…]
Šv. Petras, pradžioje vadintas Simonu, buvo vienas pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių ir laikomas apaštalų vadovu. Pagal Naująjį Testamentą (Mato evangelija 16:18), Jėzus pavadino jį „uola“ (aram. Kephas, gr. Petros), ant kurios bus pastatyta Bažnyčia, suteikdamas Petrui ypatingą autoritetą. Petras, buvęs žvejys iš Galilėjos, tapo Jėzaus artimiausiu sekėju, tačiau buvo žinomas ir dėl savo žmogiškų silpnybių … [Skaityti toliau…]
Lev Tahor (hebrajiškai לֵב טָהוֹר, „Tyras širdimi“) yra prieštaringai vertinama grupė, save vadinanti ultraortodoksų žydų bendruomene, tačiau daugelio laikoma sekta dėl ekstremalių praktikų ir kaltinimų vaikų seksualiniu išnaudojimu, žmogaus prekyba bei kitais nusikaltimais. Nuo įkūrimo Izraelyje 1988 m. iki paskutinių įvykių Gvatemaloje 2025 m., Lev Tahor keliavo per šalis, palikdama teisinių problemų ir tragiškų istorijų … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių bendruomenių iki didžiųjų religijų žmonės visada ieškojo vietų, kurios būtų daugiau nei gamtos peizažai. Kalnai, upės, giraitės, akmenys ir slėniai tapo ne tik kraštovaizdžio dalimi, bet ir dvasiniais orientyrais, jungiančiais žemę su dievais, protėvių dvasiomis ar kosmine tvarka. Kai kurios vietos siejamos su svarbiais religiniais įvykiais – Dievo apsireiškimu, pranašų pamokslais ar šventųjų … [Skaityti toliau…]
Safedas, įsikūręs ant kalvų Šiaurės Izraelyje, yra vienas iš keturių šventųjų judaizmo miestų, kartu su Jeruzale, Hebronu ir Tiberiju. Šis miestas, apsuptas Galilėjos kalnų ir kvepiantis pušynais, nuo seno laikomas dvasinės šviesos ir mistikos centru. Garsėjantis kaip kabalos – mistinės judaizmo krypties – lopšys, Safedas traukia piligrimus, mokslininkus ir menininkus, ieškančius ne tik religinio įkvėpimo, … [Skaityti toliau…]
Šventieji miestai – tai pasaulio dvasinės širdys, kur susilieja tikėjimas, istorija ir žmogaus siekis priartėti prie dieviškumo. Šiame puslapyje pristatome svarbiausius šventus miestus, nuo Jeruzalės ir Mekos iki Lurdės ir Bodhgajos, kurie per amžius traukia piligrimus ir keliautojus. Kiekvienas miestas yra unikalus savo religine reikšme, kultūriniu paveldu ir dvasine atmosfera, atspindinčia skirtingų tikėjimų esmę. Kiekvieno … [Skaityti toliau…]