Purimas – tai viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žydų švenčių, švenčiama kaip triukšminga, džiugi pergalės prieš blogį šventė, primenanti seną, bet iki šiol aktualią tiesą: kai atrodo, kad viskas pasmerkta – viskas gali apsiversti. Purimo šventė kyla iš Esteros knygos, esančios Senajame Testamente (Tanache). Istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Achašverui (tapatinamam su Kserksu I, … [Skaityti toliau…]
Žydų švenčių pasaulis – tai kalendorius su datomis, gyvas ciklas, kuriame susipina istorija, dvasinė tapatybė, trauma, viltis ir dėkingumas. Nors judaizmas laikomas viena seniausių monoteistinių religijų, jo šventės išliko gyvos ne muziejinėje formoje, o kaip gyvenimo ritmas, kuris jungia namus, bendruomenę ir Dievą. Hebrajiškas kalendorius – mėnulio-saulės, todėl šventės kasmet „keliauja“ Grigaliaus kalendoriuje. Dauguma jų … [Skaityti toliau…]
Sikhizmo religinis kalendorius apima svarbiausias datas, kurios žymi sikhų religijos dvasinius įvykius, Guru gimimus, kankinystes bei šventų tekstų paskelbimą. Sikhizmas – tai monoteistinė religija, atsiradusi XV a. Pandžabo regione (dabartinė Indija ir Pakistanas), kurią seka daugiau nei 25 milijonai žmonių visame pasaulyje. Šventes mini sikhų bendruomenės (panth), o svarbiausios jų šventės vadinamos Gurpurabais – tai … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo religinis kalendorius apima svarbiausias šventes ir minėjimus, kuriuos švenčia hinduistai visame pasaulyje, ypač Indijoje, Nepale, Šri Lankoje, Mauricijuje, Indonezijoje bei diasporoje. Hinduizmas – tai viena seniausių pasaulio religijų, kurios kalendorius paremtas mėnulio–saulės ciklu, todėl dauguma švenčių kasmet keičia datas Grigaliaus kalendoriuje. Daugelis švenčių skirti dievų ir deivių gimtadieniams, pergalėms prieš blogį, metų laikų virsmui … [Skaityti toliau…]
Šis judaizmo religinis kalendorius apima pagrindines šventes ir liturginius ciklus, kuriuos mini žydų bendruomenės visame pasaulyje – tiek tradiciniai ortodoksai, tiek reformuoti judėjai, tiek pasaulietiškai tapatybę išlaikantys tikintieji. Judaizmas – tai seniausia iš trijų monoteistinių religijų, o šventės rodo tūkstantmetę istoriją, išgyvenimą, dvasinį ciklą ir išėjimą iš vergystės. Nors švenčių datos kasmet kinta, nes remiamasi … [Skaityti toliau…]
Budistų religinis kalendorius apima pagrindines šventes, minimas skirtingose budizmo tradicijose: theravāda (Pietryčių Azija), mahāyāna (Kinija, Korėja, Japonija) ir vajrayāna (Tibetas). Kadangi budizmas neturi vieno bendro liturginio metų ciklo, šventės čia pateiktos pagal Grigaliaus kalendorių, kaip jos dažniausiai švenčiamos pasaulyje. Įtrauktos tiek visuotinės datos, kaip Vesak ar Bodhi diena, tiek regioninės tradicijos, kaip Obon Japonijoje ar … [Skaityti toliau…]
Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]
Niekas nenori būti ženklu. Bet istorijoje buvo laikai, kai vien priklausymas tautai ar tikėjimui reiškė, kad tavo kūnas privalo nešioti žymę – ne iš garbės, o iš pažeminimo. Viena iš tamsiausių tokių ženklinimo formų – priverstinis žydų žymėjimas. Ne kaip simbolis, o kaip įrankis, kuriuo valdžia pavertė žmogų įspėjimu: „Šitas – ne toks kaip mes.“ … [Skaityti toliau…]
Teotihuakanas – tai vienas paslaptingiausių senovės miestų pasaulyje. Šis milžiniškas ceremoninis centras, esantis apie 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo dabartinio Meksiko, žavi savo masteliu, tikslumu ir tyla. Miestas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei actekai, kurie, jį atradę, suteikė jam pavadinimą: Teōtīhuacān – „vieta, kur gimsta dievai“. Kas pastatė Teotihuakaną – nežinoma. Miestas iškilo apie … [Skaityti toliau…]
Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]
Netoli senosios Jeruzalės, į pietus nuo Siono kalno, plyti slėnis, vadinamas Hinomo sūnaus slėniu – Ge Ben-Hinnom. Hebrajiškai „ge“ reiškia „slėnį“, tad „Ge-hinnom“ reiškia tiesiog „Hinomo slėnis“. Bet šis vardas ilgainiui virto ne geografija, o įvaizdžiu – Gehenna, vieta, kuri Biblijoje tapo bausmės, gėdos ir ugnies simboliu. O viskas prasidėjo nuo vaikų. Senojo Testamento laikais … [Skaityti toliau…]
Yra istorija, apie kurią senieji raštai kalba atsargiai, o vėlyvieji ją beveik ištrynė. Istorija apie tai, kaip būtybės iš dangaus nusileido į žemę – ne pasiųstos, bet savo noru. Apie angelus, kurie pažvelgė į moteris – ne kaip kūrinį, o kaip troškimą. 1 Enocho 6:1–2 pasakoja: „Ir atsitiko, kai žmonių vaikų padaugėjo žemėje, ir jiems … [Skaityti toliau…]