Kas jei žmonija nėra Dievo šedevras, o Jo liga – kosminė infekcija, trikdanti dieviškąją tvarką? Gnostikų mitologija vaizduoja materialų pasaulį kaip demiurgo klaidą, o nihilizmas teigia, kad mūsų egzistencija yra beprasmė, galbūt net kenksminga Dievo esmei. Gnostikų kosminė infekcija ir nihilizmas Gnostikų tekstuose, tokiuose kaip Nag Hammadi raštai (II–IV a.), pasaulis yra ne Dievo kūrinys, … [Skaityti toliau…]
Ar pasaulis, kuriame gyvename, yra pragaras, o gimimas – jau bausmė? Arturas Šopenhaueris ir Budizmas teigia, kad egzistencija yra kančios ciklas, iš kurio išsilaisvinimas galimas tik per nebūtį ar nušvitimą. „Gimti čia – jau bausmė. Tikroji Dangus yra nebūtis,“ – rašė Šopenhaueris, o budistai šią mintį atliepia samsaros – begalinio kentėjimo rato – idėja. Budizme … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra Dievo sapnas, o mes – Jo mintys, įsikūnijusios formose? Hinduizmo šivaizmo tantra ir kvantinės fizikos idėjos siūlo, kad visata gali būti sąmonės projekcija, o materija – sutelkta Dievo svajonė. „Jei Dievas yra visagalis – gal Jis sapnuoja save kaip mus?“ – klausė šivaizmo išminčiai ir net fizikas Nikola Tesla. Šivaizmo … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra tik miražas, o Tikrovė – begalinė tuštuma, slypinti už formų ir laiko? Budizmas ir Advaita Vedanta moko, kad viskas, ką matome, yra iliuzija (maya), o tikroji realybė – tai grynas, tuščias sąmoningumas, vadinamas Brahmanu ar nirvana. Advaita Vedanta teigia, kad visata yra maya – iliuzija, kurią sukuria mūsų protas, ribojamas … [Skaityti toliau…]
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, ypač V–XII a., šeimos kartais paaukodavo savo vaikus vienuolynams kaip oblatos – gyvą auką Dievui, tikėdamos, kad tai užtikrins dvasinį išganymą. Terminas oblatos kilęs iš lotynų kalbos oblatus („paaukotas“), nuo veiksmažodžio offerre („aukoti“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip oblatos, reiškiantis vaiką, atiduotą vienuolynui dvasiniam gyvenimui. Anglų kalboje – oblate, vokiečių – Oblate, prancūzų … [Skaityti toliau…]
Religinėse tradicijose veikėjai vadinami įvairiais vardais ir titulais, atspindinčiais jų roles, savybes ar dieviškąją reikšmę. Vienas vardas gali pabrėžti gailestingumą, kitas – karališkumą, trečias – išganymo misiją ar kovą prieš blogį. Šis sąrašas pristato pagrindinius vardus ir jų alternatyvius pavadinimus, paaiškindamas jų kilmę, prasmę, vartojimo kontekstą ir religinę svarbą. Vardai apima tiek šventuosius asmenis, kaip … [Skaityti toliau…]
Ar žmogus, pasiekęs dangų – amžinosios bendrystės su Dievu būseną – gali būti „pervestas“ ar „nukeltas“ į pragarą? Šis klausimas, liečiantis Dievo gailestingumo, laisvos valios ir amžinybės prigimtį, yra sudėtingas ir retai aptariamas krikščionių teologijoje. Biblijoje dangus vaizduojamas kaip galutinė būsena, kur išgelbėtos sielos patiria amžiną džiaugsmą Dievo akivaizdoje (Apr 21, 4: „Jis nušluostys kiekvieną … [Skaityti toliau…]
Pabėgimas ar išsilaisvinimas iš pragaro – viena iš sudėtingiausių temų religinėje ir filosofinėje mintyje, keliančių klausimus apie Dievo gailestingumą, žmogaus laisvę ir amžinybės prigimtį. Biblijos, Korano, Kabalos ir kitų tradicijų tekstai siūlo skirtingus požiūrius: vienur pragaras yra galutinė būsena, kitur – laikinas apsivalymo etapas. Biblijoje pragaras (Gehenna ar Hades) dažnai vaizduojamas kaip galutinė būsena tiems, … [Skaityti toliau…]
Žydų misticizmo tradicijose, ypač Kabaloje ir apokrifiniuose tekstuose, pragaras (vadinamas Gehena arba Sheolu) vaizduojamas ne kaip vientisa erdvė, o kaip sudėtinga, daugiapakopė struktūra. Ji skirstoma į septynis skyrius, kuriuos įvairūs šaltiniai vadina kambariais, lygiais, vartais arba namais. Kiekvienas iš jų atitinkantį nuodėmių sunkumą ir sielų patiriamą atpildą. Septyni pragaro aspektai skirtingose tradicijose 1. Septyni „kambariai“ … [Skaityti toliau…]
Apokrifiniuose tekstuose ir kai kuriuose Apreiškimo knygos (Apokalipsės) vaizdiniuose kalbama apie ypatingą momentą: laiką, kai pragaro vartai nebebus laikomi uždaryti, o blogio jėgos bus išleistos siaubui žemėje. Apreiškimo knygos 9 skyriuje aprašoma, kaip penktasis angelas trimituoja ir „žvaigždė, nukritusi iš dangaus į žemę“ gauna raktą nuo bedugnės šulinio: „Ji atidarė bedugnės šulinį, ir iš šulinio … [Skaityti toliau…]
Septynios pragaro vartų sargybos dvasios yra paslaptinga koncepcija, randama žydų misticizmo ir apokrifinėje literatūroje, ypač susijusi su požemio pasaulio ir paskutiniojo teismo vaizdiniais. Šios dvasios, kartais vadinamos demonais ar angelais, simbolizuoja sunaikinimo, teismo ir dvasinių išbandymų jėgas, saugančias įėjimus į pragaro sritis. Terminas „septynios pragaro vartų sargybos dvasios“ kyla iš žydų misticizmo tradicijų, ypač Kabalos … [Skaityti toliau…]
Lotanas (arba Litanu) yra mitologinė septynagalvė jūros gyvatė ar drakonas kanaanų mitologijoje, vaizduojama kaip galinga chaoso jėga, kurią nugalėjo dievas Baalas. Ši būtybė, minima Ugarito tekstuose (apie XIV–XIII a. pr. Kr.), yra svarbus chaoskampfo (kovos su chaosu) motyvo pavyzdys senovės Artimųjų Rytų religijose. Lotanas simbolizuoja pirminį chaosą, grėsmę kosminei tvarkai, o jo nugalėjimas rodo dieviškosios … [Skaityti toliau…]