Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia

Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios leidimo Švenčionėliuose prie kapinių pasistatyti koplyčią. Statyti neleista. 1903 m. leidimas gautas, bet žmonės jau norėjo bažnyčios. Kunigas Jonas Burba 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Iš buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. Įsteigtą parapiją valdžia patvirtino tik 1910 m. … [Skaityti toliau…]

Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčia

Liudvikas Pilsudskis Pajūralyje 1750 m. pastatė bažnyčią (XIX a. pabaigos bažnytiniuose kalendoriuose, supainiojus su Tauragės Pajūriu, neteisingai nurodyta 1569 m., vėliau, dėl korektūros klaidos – 1509 m.). Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1834 m. bažnyčia gerokai remontuota, pastatyta klebonija, įsigyti vargonai. Už 1863 m. sukilimo rėmimą filialistas Petras Mačinskas ištremtas į Sibirą (mirė 1893 … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas … [Skaityti toliau…]

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono … [Skaityti toliau…]

Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia

Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta … [Skaityti toliau…]

Vaičaičių Šv. Onos bažnyčia

Trys Vaičaičių kaimo gyventojai 1906 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti bažnyčią. 1907 m. suprojektuota medinė bažnyčia (sąmatinė vertė 5240 rb). Kauno gubernatorius neleido jos statyti, kol nebus surinkti pinigai. Kadangi tiek pinigų valstiečiai surinkti negalėjo, tai 1911 m. prašė vyskupo skirti kunigą, kuris laikytų pamaldas senoje kaimo koplyčioje. 1913 m. paskirtas kunigas Anicetas Barkauskas. 1920–1921 … [Skaityti toliau…]

Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia

Juodupėje 1936 m. pastatyta ir pašventinta medinė koplyčia (18 × 6 m). Jos rektoriumi paskirtas kunigas Jonas Bubas (1901–1969). Jo rūpesčiu 1938 m. pagal inžinieriaus Petro Lėlio projektą pastatyta medinė, kryžminio plano, 3 navų vienabokštė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Mokykloje įrengta koplyčia, 1946 m. perkelta į klebonijos daržinę. Ji 1987 m. apdegė. Klebono Prano … [Skaityti toliau…]

Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia

Dabartinę mūrinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė Aleksandravėlės dvaro sodybos savininkas Ignotas Morikonis. 1795 m. įsteigta parapija, paskirtas klebonas. Klebonija buvo mūrinė, vėliau pastatyta medinė. 1832 m. bažnyčiai priklausė 1,5 valako žemės. XIX a. antrojoje pusėje Aleksandravėlėje 30 metų klebonavo Pranas Savickas (1778–1863), rašęs eiles. Kapinių koplyčioje ginklus slėpdavo 1863 m. sukilėliai. Bažnyčiai 1940 m. pradžioje … [Skaityti toliau…]